KAM sekretorius Arturas Plokšto sakė, kad nėra abejonių jog visose
didelių įsigijimų sutartyse reikės grįžti prie derybų su tiekėjais, nes
didelė 2009 metais ministerijai numatyto biudžeto pinigų dalis „eina į jau
pasirašytas sutartis“.
„Kadangi biudžetas yra šių metų, o jį reikia mažinti, mes negalime
sumažinti įsigyjamų daiktų kiekio tik bandyti tartis su partneriais kaip
nors kitaip išdėstyti laike. Ir čia susiduriame su dideliais sunkumais.
Mes priėmėme sprendimą atnaujinti derybas su visais tiekėjais. Visų
pirma todėl, kad visi būtų vienodose sąlygose. Kad nebūtų situacijos, kad
viena įmonė ar didelis tiekėjas pasijus favoritas, o kiti sakys, kad „ant
mūsų norima išjoti“. O derybų rezultatams įtakos turi ir mūsų tiekėjų
padėtis, nes krizė yra visur“, - kalbėjo A.Plokšto.
Pasak jo, mokėjimų terminai jau buvo perkelti į metų pabaigą, tačiau
laukia dar vienas etapas, kuriame „kalbėsime, kiek galima, apie mokėjimų
perkėlimą į kitus metus“. Konkrečios mokėjimų sumos, kurią KAM norėtų
perkelti į 2010 metus A.Plokšto negalėjo įvardyti, tačiau pripažino, kad
šiems metams skirtų lėšų neužtenka.
„Šiemet lėšų tiek, kiek buvo metų pradžioje numatyta, tam kad šiemet
išsisuktume, tikrai jau nėra. Kalba eina apie dešimtis milijonų, kurie
turėtų pereiti į kitus metus. Visų pirma bus derybos su Finansų ministerija
dėl to, kokias ribas mes turėsime, o paskui bus derybos su pagrindiniais
tiekėjais. Juos (pagrindinius įsigijimus - BNS) galima išvardinti, tai yra
šautuvai, patruliniai laivai, transportiniai lėktuvai, sunkvežimiai bei minų
paieškos ir išminavimo laivai“, - dėstė A.Plokšto.
KAM sekretoriaus teigimu, iki penktadienio ministerijoje bus atlikti
tikslūs skaičiavimai, „kaip mes apskritai atrodysime“, o tuomet turint visus
duomenis bus kreiptasi į Finansų ministeriją. Jis pažymėjo, kad mažinant
finansavimą nėra apsiribojama karinės technikos įsigijimais.
„Mes labai rimtai svarstome mūsų atstovavimą užsienyje, kadangi tai
tikrai labai brangiai kainuoja. Personalo dalyje reikės peržiūrėti visą
struktūrą ir pažiūrėti, kur galima sutaupyti. Kalbama, ką daryti su naujų
karių priėmimu. Vakar apvažiavau statybas, kurias mes vykdome, jų yra
nedaug, bet matosi, kad jų finansavimą reikės sumažinti kone perpus. Visa
suma, kurią reikia sutaupyti, yra paskirstyta per įvairias sritis“, -
vardijo A.Plokšto.
Jis taip priminė, kad kariuomenė „turi egzistuoti“ ir yra būtina pirkti
„neišvengiamus dalykus“.
„Maisto produktus, naftos produktus, padangas, medicinos prekes mes vis
tiek turime pirkti. Mes privalome, nes žmonės turi turėti normalias sąlygas.
Ir kai mes pažiūrime į tai, ką mes būtinai turime pirkti, gaunasi, kad
šiemet mes neturime jokios išeities kaip tik grįžti prie anksčiau pasirašytų
susitarimų“, - sakė KAM sekretorius.
Taip pat, pasak jo, prisideda tai, kad yra ruošiamasi Lietuvos
vadovaujamo trišalio Baltijos bataliono budėjimui NATO greitojo reagavimo
pajėgose ir visų Aljanso užduočių vykdymui bet kurioje pasaulio vietoje.
Pusmečio trukmės budėjimą NATO greitojo reagavimo pajėgų 14-oje pamainoje
bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos Baltijos batalionas pradės 2010 metų
sausį.
„Ten yra labai konkrečios sąlygos, kaip turi atrodyti dalinys, kuris
atsistos į budėjimą. Reikia vykdyti tam tikrus pirkimus, kad kariai turėtų
viską, kas yra privaloma“, - aiškino A.Plokšto.
Suomijos žiniasklaidoje šią savaitę pasirodė pranešimai, esą Lietuvos
Vyriausybė pranešė Suomijos bendrovei „Sisu Auto“, jog negalės sumokėti už
anksčiau užsakytus daugiafunkcinius kariuomenei skirtus sunkvežimius „SISU“.
Tačiau Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdas Tutkus tai
paneigė.
V.Tutkus tvirtino kad jokių sprendimų dėl sutarties su „Sisu Auto“ nėra
priimta, tačiau pripažino, kad su su Suomijos bendrove „vyko konsultacijos
dėl galimybės atidėti mokėjimo terminus“.
Švedų kalba leidžiamo Suomijos dienraščio „Hufvudstadsbladet“
publikacijoje „Sisu Auto“ vykdantysis direktorius Olofas Eleniusas, teigia,
kad šiuo metu pretenzijų dėl vėluojančių mokėjimų Lietuvai neturi, tačiau
ateitis, pasak jo, kelia susirūpinimą.
O.Eleniuso teigimu, esama galimybės, kad Lietuva už sunkvežimius sumokės
pagal susitarimą, tačiau ši galimybė yra labai nedidelė. „Krašto apsaugos
sistemos biudžetas sumažintas, todėl nežinome, ar mums bus sumokėta laiku“,
- sakė „Sisu Auto“ vadovas.
2009-aisiais metais KAM skiriama 168,7 mln. litų mažiau nei buvo planuota
anksčiau ir 114,7 mln. litų mažiau, palyginti su 2008 metų asignavimais.
Gynybos biudžetą sudaro 1,163 mlrd. litų, arba 1,01 proc. šalies bendrojo
vidaus produkto (BVP).
Iš viso 2009-aisiais metais, palyginti su 2008-aisiais, ministerija 25,1
mln. litų, arba 8,6 proc., sumažino asignavimus sandoriams (t.y. ginkluotės
ir karinės įrangos įsigijimo ir investiciniams projektams). Mažėjant gynybos
biudžetui, KAM 2009-ųjų metų asignavimai išlaidoms, palyginti su 2008
metais, sumažėjo 89,6 mln. litų.