Toks bankininko vertinimas nustebino. Juk gyvenantiems pinigų pasaulyje labiausiai turėtų rūpėti pinigai ir jų duodamas pelnas.
Ar prasminga kalbėti apie vertybes, kai visiems visame pasaulyje stinga pinigų?
Vieni įjungia pinigų spausdinimo mašinas, kiti džiūgauja gavę pasiskolinti ir visi kartu laukia, kada žmonės vėl ims pirkti prekes ir paslaugas.
Ar gali iš šios ekonomikos ir finansų krizės išvesti požiūris, o ne pinigų, investicijų kiekis?
„Išgyvename ne finansų, o vertybių krizę. Visa kita yra padariniai. Tas mąstymas, kuris atvedė į dabartinę situaciją, nepajėgus rasti kelių, kaip iš jos išeiti“, – atsakė R.Baranauskas.
- Kas turi įvykti?
- Turi įvykti lūžis mūsų galvose. Turime suprasti, kad reikia kitokio požiūrio į savo veiklą.
Trumpalaikiai tikslai, greito pelno vaikymasis neįdedant darbo, gyvenimas rytojaus sąskaita – tai nesukuria tvarios gerovės.
Aš tikiu lietuvio savimone. Mūsų tauta tiek stumdyta, tiek tarpusavyje pjudyta. Ji turėtų greitai suvokti dabarties įvykių esmę. Tada ir mūsų ekonominio gyvenimo kreivė pasuks į viršų.
- Vienas žinomų šalies verslininkų apie dabartį yra pasakęs kitaip: „Pamatysime tikrąjį bankų, o šie – tikrąjį klientų veidą“. Koks banko „Snoras“ naujasis veidas?
- Dirbsime ekonomijos režimu, prižiūrėsime savo išlaidas. Spręsime klientų problemas. Padėsime turintiems sunkumų.
Bet į naujus, ateinančius iš šalies, žiūrėsime atsargiai. Jei įmonė arba žmogus 10 metų dirbo su kitu banku, reikia rasti atsakymą į klausimą, kas staiga įžiebė didelę meilę bankui „Snoras“?
- Atleisite darbuotojus ar mažinsite legendomis aplipusias bankininkų algas?
- Darbas ekonomijos režimu nereiškia, kad būtina atleisti žmones. Blogas vadovas, kuris tiktai per krizę atranda blogus darbuotojus. Tokių neturi būti. Su jais dera atsisveikinti laiku.
Reikia persvarstyti sutartis, pirkimus. Kainos keičiasi. Verta pasiderėti ir mokėti mažiau.
Mūsų klientai taip pat turės parodyti, ką sugeba. Daugelis jų supranta, kad būtina persvarstyti veiklos sąnaudas, iš naujo įvertinti turimas sutartis, atsisakyti to, kas šiuo metu gali tapti akmeniu po kaklu.
Tačiau atsiranda ir tokių, kurie tikisi išplaukti tiesiog laukdami ir nepriimdami sprendimų.
Tai lemia nenorą, pavyzdžiui, parduoti sukauptą nekilnojamąjį turtą. Manoma, jog po metų kitų ateis geresni laikai ir bus galima uždirbti daugiau.
Po metų kitų laikai tikrai bus geresni. Tačiau ne tokie geri, kaip buvo pernai. Sprendimus reikia priimti šiandien.
Todėl ir sakau, kad pamatysime, kas yra kas. Kaip moka tvarkyti savo verslą sudėtingu laiku. Tokiu metu atsiskleidžia tikrosios žmonių ir verslo vertybės.
Gerovės metu yra daug nuostabių vadybininkų. Vyksta konkursai ir apdovanojimai. Kai ateina sunkmetis, jų gerokai sumažėja. Tada ir paaiškėja, kas yra kas.
- Kada jūs ar jūsų valdomas verslas pajuto, kad tie sunkumai, apie kurių grėsmę atsargiai kalbėta keletą pastarųjų metų, yra jau čia pat?
- Pernai vasarą suvokėme, kad padėtis prasta. Stebino verslo požiūris į veiklos galimybes.
Pernai pradėjo vyrauti įsitikinimas, kad verslo projektai turi būti finansuojami 100 procentų. Tačiau tai reiškė, kad bankas turėtų prisiimti jau ne kredito, o verslo riziką.
Atsirado vis daugiau verslininkų, kurie nelabai suprasdavo, ką norime pasakyti aiškindami, kad finansuodami projektą 100 proc. mes lyg ir tampame verslo savininku, o verslininkas – samdomu darbuotoju.
Turime spręsti, ar tas asmuo yra geras darbuotojas, vadovas. Gal yra dar geresnių.
Nesuprasdavo, matyt, todėl, kad rinkoje buvo galimybių vykdyti projektus tokiomis sąlygomis. Mes suklusome, tapome atsargesni. Suvokėme: artėja laikas, kai burbulas sprogs.
- Dar neseniai tikėjome reklama, kad bankas yra geriausias mūsų draugas. Dabar daugeliui atrodo, kad bankas draugas tik tada, kai tau gerai. Kai blogai – jis ne tik nepadeda, bet kartais tampa priešu?
- Bankas nėra ir negali būti savo kliento priešas. Tiesiog kitokia situacija reikalauja kitokio požiūrio, bet ne kiekvienas linkęs tai suprasti.
Būtina atvirai pasakyti: taip, kaip buvo, nebebus, nes pinigų nebėra tiek, kiek buvo. Dar neseniai bankai skolino viskam, o dabar yra kitaip.
Juk paprastai galima pasakyti taip: bankai veikia katilo principu. Kiek prikrinta pinigų, tiek, atmetus privalomus veiklai apdrausti skirtus normatyvus ir atidėjimus, galima paskolinti.
Pernai per kelis mėnesius sugriuvo visa investicinė pasaulio bankininkystė. Bankrutavo, pasiprašė priežiūros arba buvo perimti visas didysis investicinių bankų penketukas.
Pasitikėjimo krizė lėmė, kad pasiskolinti pinigų yra sunku ar net neįmanoma. Bankų galimybės dabar yra mažesnės. Ir nėra jokių galimybių to nepaisyti.
Žmonių ir verslo skolinimasis dar neseniai vyko kosminiu greičiu. Buvo gyvenama būsimo pelno sąskaita. Tai teks pamiršti.
- Visi pyksta, kad nebeįmanoma pasiskolinti litais. Kodėl? Gal tai rodo nepasitikėjimą sava valiuta?
- Litų trūkumo nematau. Bet buvome įpratę skolintis be ribų. Atrodė, kad skolinimosi galimybės neturi dugno. Tiesiog lengvabūdžiu partneriu buvę bankai dabar tapo griežtesniu partneriu.
Nuomonė, kad bankai nenori skolinti, yra apgaulinga. Ją sukuria bankų siekis griežčiau pamatuoti riziką.
Anksčiau klientas įdėdavo 10-15 proc. savų lėšų ir to pakako paskolai gauti. Dabar kartelė keliama bent iki 35 procentų.
Verslas buvo įpratęs gyventi laisvai, todėl nėra patenkintas papildomais saugikliais.
Kartais ir bankų veikloje galima pastebėti perdėtos baimės.
Litai šiuo metu brangūs. Bet ką padarysi – tokia situacija. Taip yra ne todėl, kad bankai susitarė ar staiga tapo blogi. Kainą sudaro daug objektyvių dalykų.
Kol nuolat blogėja prognozės, negalima tikėtis, kad didės bankų paskolų portfelis. Manau, kad 2010 metai bus geresni.
Visos didžiosios šalys daro dideles injekcijas į ūkį, finansus. Jeigu jų rinkos atsigaus, ir mes atsigausime. Kol visur – nuosmukis, nieko nepadarysi.
- „Snoras“ 2008 metus baigė turėdamas kelias dešimtis milijonų litų pelno. Tačiau šįmet apie pelną, matyt, ir jums teks pamiršti?
- Rezultatai yra neblogi, bet blogesni nei anksčiau. Ne tik todėl, kad ketvirtasis 2008 metų ketvirtis buvo sudėtingas. Bankas vykdė aktyvią klientų aptarnavimo tinklo plėtrą, didelių investicijų reikėjo diegiant naujas informacines technologijas.
Man nepatinka kalbėti apie praėjusių metų pelną ir lyginti veiklos rezultatus.
Kalbėdami apie tai, kalbame apie praeitį. Tie skaičiai nieko nebesako apie padėtį rinkoje. Tikroji situacija pradės ryškėti pabaigus pirmąjį šių metų ketvirtį.
Tada ir matysime, kaip atrodo Lietuvos bankininkystė. Aš tikiuosi, kad ir šiais, ir kitais metais „Snoras“ dirbs pelningai.
- Neseniai pasklido žinių apie banko „Snoras“ paskolų portfelio problemas ir ypač didelį aktyvumą išieškant blogas paskolas.
- Atidėjimai paskoloms ar blogų paskolų dalis bendrame banko „Snoras“ paskolų portfelyje gruodį sudarė 0,72 proc. Rinkos vidurkis – 1,18 proc. Pagal šį parametrą mūsų portfelis geresnės kokybės nei kolegų.
„Snoras“ yra mažmeninis bankas, turintis daugiau kaip milijoną klientų.
Mažmeniniai bankai dirba su smulkiais klientais.
Kai teikiama daug smulkių paskolų, bendras blogų paskolų skaičius gali atrodyti didelis. Bet jis neapibūdina portfelio kokybės.
Tūkstantis blogų banko „Snoras“ teiktų smulkių paskolų gali sudaryti mažesnę sumą nei viena bloga didelė verslui suteikta paskola.
Aišku, didesnį skaičių smulkių paskolų sunkiau administruoti, tačiau kredito rizika yra labiau išskaidyta.
„Snoras“ visada orientavosi į mažmeninę bankininkystę. Turime didžiausią teritorinį klientų aptarnavimo tinklą Lietuvoje – daugiau kaip 250 padalinių.
Pagal gyventojų indėlių skaičių turime trečią poziciją šalyje. Esame antri pagal bankomatų tinklą ir treti pagal mokėjimo kortelių skaičių bei apyvartą.
Visa tai įrodo, kad esame mažmeninis bankas, kuris įdeda daugiau darbo ir patiria daugiau sąnaudų norėdamas pritraukti lėšų ir teikdamas paslaugas smulkiems klientams.
Ne vienas bankas to purtėsi manydamas, kad yra efektyvesnių veiklos būdų. Bet dabar galima įžvelgti nemažai tokios mūsų orientacijos privalumų.
Visą laiką aktyviai dirbome su vietos indėlininkais, nes neturėjome pirminio užsienio banko, aprūpinančio pigiais kreditiniais ištekliais. Todėl dabar nejuntame šios netekties ir dėl to atsirandančių praradimų.
- Maži klientai daugiausia skolinosi būstui, o šios paskolos dabar laikomos labiausiai rizikingomis.
- „Snoras“ buvo atsargus, nedalijo šių paskolų į kairę ir dešinę. Jos sudaro gal tik 1 procentą bendro rinkos portfelio.
Mes nedalyvavome lenktynėse su užsienio kapitalo bankais, kurie, turėdami pigesnių kreditinių išteklių iš pirminių bankų, varžėsi, kas daugiau ir pigiau suteiks tokių paskolų su kuo mažesniais reikalavimais.
Lietuvos bankas jau 2007-ųjų pabaigoje atkreipė dėmesį į paskolų bumą ir įspėjo apie gresiantį pavojų. Bet tuomet jas dalijant buvo galima uždirbti, todėl daugelis to ir siekė. Šiose lenktynėse buvome kuklūs. Išskaidėme paskolas, siekėme, kad jų portfelis būtų įvairesnis.
- Bet nepavyko gauti leidimo steigti padalinį Didžiojoje Britanijoje. Kodėl?
- Neteisingai įvertinome situaciją. Norėjome parodyti, kad „Snoras“ iš Lietuvos moka valdyti verslą, daug metų dirba pelningai.
Bet neįvertinome, jog tokiais atvejais būtinas palaikymas.
Esame Europos Sąjungos naujokai, ne visur mūsų verslininkus žino. Todėl yra būtina pasirūpinti ir valdžios atstovų, diplomatijos, ir žiniasklaidos parama.
Sunkmetis pasibaigs, tad pergrupavę jėgas vėl bandysime įgyvendinti savo planus užsienyje.
- Ko dabar negalima daryti, kas būtų ypač pavojinga?
- Versle ir visur kitur dabar pavojingiausia yra išskaidyti jėgas. Reikia turėti aiškią kryptį.
Kai prasideda mėtymasis, verslo skaidymas, pavyzdžiui, gamybininkų ar statybininkų bandymai auginti kalakutus, gero nelauk. Reikia nuosekliai daryti tai, ką moki geriausiai.
- Ko turėtų vengti Vyriausybė ir Seimas?
- Vartojimas negali būti didesnis nei galimybės uždirbti. Valstybės pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos.
Bet ir kainą už paslaugą turėtume mokėti tikrą.
Pavyzdžiui, didelį įspūdį palieka viešasis Šveicarijos transportas, veikiantis šveicariško laikrodžio tikslumu. Bet ši tikrą malonumą teikianti paslauga atitinkamai ir kainuoja.
- Ką manote apie siūlymus įvesti nekilnojamojo turto ir progresinius pajamų mokesčius?
- Jei nekilnojamojo turto mokestį būtume įvedę tuomet, kai kainų burbulas pūtėsi, jis būtų lėmęs žmonių sprendimus. Būtų buvęs naudingas. Būtų privertęs skaičiuoti ir justi saiką.
Progresiniai mokesčiai stabdytų progresą. Tai – žingsnis atgal. Jei nori būti lyderis, turi investuoti į pažangias technologijas, kur reikia brangiai kainuojančio proto. Jis dar pabrangtų. Mes jo nebeįpirktume. Tai kertasi su strateginiais dalykais.
- Jūsų metų alga viršija milijoną. Ar pajutote krizę?
- Taip. Kadangi bankas – privatus, o aš esu jo akcininkas, mes esame laisvi teisingai paskirstyti atlygį už darbą.
Mano algą ir įvairius priedus lemia praėjusių metų rezultatai. Pernai gavau atlygį už 2007 metų veiklą.
Šiemet gausiu tiek, kiek nusipelniau pernai.
- Kodėl būdamas akcininkas dar dirbate ir banko vadovu?
- Man patinka šis darbas. Sako, kad darbą reikia keisti po 5 ar 7 metų. Man to nereikia.
Aš labai gerai pažįstu banką, darbuotojus. Jie yra mano kapitalas.
Aš banke jau 16 metų. Man visada buvo įdomus procesas. Tikslo siekimas. Kai pavyksta, kartelė keliama aukščiau. O pinigai ateina pakeliui.
„Snoras“ – mažmeninis bankas
* Banko turtas – 5,7 mlrd. litų.
* Paskolų portfelis – 2,9 mlrd. litų.
* Indėlių portfelis – 3,8 mlrd. litų.
* Gyventojų indėlių portfelis – 2,8 mlrd. litų.
* Banko tinklas – 253 padaliniai (10 filialų, 12 filialų skyrių, 231 mini bankas), 335 bankomatai.
* Klientų skaičius – daugiau kaip 1 milijonas.
* Darbuotojų skaičius – 1170.