J.Beniulienė save laiko tikra vilniete. Mat Markučiuose ir Belmonte augo jos tėvai. Vilniuje gimę ir jos seneliai.
39 metų J.Beniulienė gali palyginti, koks miestas užsieniečius pasitikdavo prieš keliolika metų ir kaip jis atrodo šiuo metu.
- Kokį Vilnių turistai galėjo pamatyti anksčiau ir kokį dabar?
- Vilniaus pokyčiai yra grandioziniai.
Tarkime, Belmontas, kur prabėgo mano vaikystė važinėjant dviračiu ir glostant žirgus žirgyne. Ten dabar yra puikus laisvalaikio centras. Kažkada Belmontas buvo kaimelis be asfaltuoto kelio, labai apleista, laukinė vieta.
Pastarąjį dešimtmetį vyko miesto plėtra. Nauji statiniai yra vertinami prieštaringai, tačiau aš, kaip tikra vilnietė, esu tolerantiška miesto plėtrai.
Žavinga, kad dera istorinis, kultūrinis paveldas ir tai, kas yra statoma, kuriama dabar.
Užsieniečiai Vilniuje tikisi surasti istorinių klodų, paslapčių kupiną miestą, tačiau kartu pamato ir moderniąją miesto pusę. Juk čia yra ir modernių galerijų, šiuolaikinių meno centrų. Tai reiškia, kad miestas yra nepasenęs, jaunatviškas ir gyvybingas.
- Ar gali Vilnius vadintis tolerantišku miestu?
- Vilnius visuomet buvo tolerantiškas miestas, nes dabar mes turime tolerancijos rezultatą – įvairių kultūrų ir religijų samplaiką.
Jei miestas nebūtų buvęs tolerantiškas, žydai, lenkai, rusai, baltarusiai ar kitos tautos čia nebūtų likusios.
- O ar gali Vilniuje saugiai jaustis homoseksualūs, kitų rasių turistai?
- Viskas slypi mūsų šaknyse, krikščioniškoje prigimtyje.
Lietuviai linkę vertinti tradicinį šeimos modelį ir galbūt dėl to visuomenėje vyrauja nuomonių skirtumai.
Kodėl neįgalieji nesiskundžia, kad visuomenė su jais elgiasi netolerantiškai?
Galima išskirti daug grupių, kurios egzistuoja kaip mažumos ir nesiskundžia. Vienos grupės skelbiasi mažiau, kitos daugiau. Reikia gyventi natūraliai, vieniems šalia kitų, vieniems kitus priimti tokius, kokie esame, per daug neakcentuoti skirtumų, ir nebus problemų.
- Centro interneto tinklalapyje skelbiama, kad Vilnius – saugus miestas, bet turistai raginami būti atsargūs.
- Mano darbuotoja buvo apvogta Barselonoje, aš pati nuvykusi į Berlyną ne visada jaučiuosi saugiai, ypač vaikščiodama sutemus. Nesaugumo rizika visur yra panaši. Žmogus neturi žiopsoti.
Jeigu automobilyje prie lango guli piniginė, tikimybė, kad kas nors norės ją pasisavinti, yra didelė bet kurioje šalyje.
Kai man tenka užsieniečiams atsakyti į klausimą, ar Vilnius saugus miestas, aš sakau, kad daug nesaugiau gyventi didmiesčiuose, kurie patenka į stichinių nelaimių ar teroro aktų rizikos grupę. Vilnius yra miestelis Dievo užantyje, kur tikrai galime jaustis saugiai.
- Vilnių – Europos kultūros sostinę – lėktuvu pasiekti sudėtinga. Ar turės tai įtakos turistų srautams?
- Tai yra labai didelė bėda, ypač šiemet. Būsime išleidę daug pinigų į orą, o projektu negalėsime pasinaudoti. Tai prestižinis projektas.
Pernai ir užpernai pinigai buvo skirti projekto rinkodarai – išleisti turint viltį, kad žmonės į Vilnių atvyks 2009-aisiais. Dabar mes jiems nesudarome galimybės atvykti.
Tai, kad Vilnių sunku pasiekti, didžiulis nuostolis ir konferenciniam turizmui. Užsienyje Vilnių pristatome kaip miestą konferencijoms ir seminarams organizuoti, kur, be to, galima leisti laisvalaikį ir apsipirkti.
Konferencinio turizmo dalyviai miestui palieka gerokai daugiau pinigų negu paprasti turistai. Jie į konferencijas tik skraido, autobusais nevažiuoja.
- Turistų srautams koją pakiš ir sunkmetis?
- Į Vilnių neturėtų sumažėti lenkų ir kitų kaimyninių šalių gyventojų srautai. Jiems mus pasiekti lengva. Galima tikėtis atvirkštinio efekto. Ekspertai prognozuoja, kad šalys, kurios, manoma, yra pigesnės ir neatrastos, šiuo metu yra perspektyvios.
Jeigu anksčiau žmogus planavo rinktis egzotišką kelionę, jis dabar dairysis Europos viduje – važiuos ten, kur įdomu, ir jis nėra buvęs, pavyzdžiui, į Baltijos šalis. Tik tada reikės rinktis – Estija, Latvija ar Lietuva.
Dėl susisiekimo mums labai sunku konkuruoti su Ryga. Kaip galima įtikinti turistą, kad šis į Vilnių skristų per Rygą?
- Kokių netikėtų klausimų sulaukia informacijos centrų darbuotojai?
- Užsieniečiai ne kartą yra teiravęsi, ar būtina Vilniuje pasiskiepyti nuo erkių.
Mums geriausias atsiliepimas apie miestą, kai žmonės pasako, kad Vilnius pranoko jų lūkesčius. Dar turistai sako, kad miestas yra žalias ir švarus, nors patiems atrodo, kad pas mus primėtyta šiukšlių arba kur nors yra išverstas konteineris.
Atvykėliai stebisi, kad mieste labai daug jaunų žmonių. Daugelis Europos miestų sensta, nes jauni žmonės palieka savo miestus iš išvyksta studijuoti kitur.
Į Vilnių kasmet atvyksta daug jaunimo studijuoti, turime daug universitetų, todėl senėjimas Vilniui tikrai negresia.
- Kas užsieniečius labiausiai traukia į Vilnių?
- Vilnius vis dar – neatrastas miestas. Nuo kitų Europos Sąjungos miestų skiriamės tuo, kad turime sovietinį paveldą. KGB muziejus – visuomet lankomas.
Tai mūsų išskirtinumas, kurį kartais sąmoningai norime ignoruoti, bet tokia istorinė realybė labai traukia užsieniečius.
Reikėtų trijų intensyvių dienų, kad žmogus pamatytų miestą ir užsikabintų, kad norėtų atvykti dar kartą ir apžiūrėti tai, ko nespėjo. Puiku, jei vizitas sutampa su kokiu nors renginiu, tuomet galima pajusti tvyrančią atmosferą.
- Kur pati nuvedate savo svečius?
- Visuomet parodau miesto panoramą. Miestas puikiai matyti nuo Subačiaus gatvėje esančios apžvalgos aikštelės, „Torres“ kavinės, Gedimino pilies.
Geriausios yra tos vietos, kur matomas miesto centras dauboje, o aplink – žaluma.
- Ką reikėtų pakeisti, kad į Vilnių atvyktų daugiau turistų?
- Šiandien labiausiai trūksta dviračių takų. Senamiestyje yra per daug automobilių.
Vilniui nepakenktų turėti ir daugiau naktinių klubų, nes turistai nori pamatyti ir naktinį gyvenimą.
- Gal praverstų ir raudonųjų žibintų kvartalas?
- Nemanau, kad turėtume stengtis tai daryti. Žinau, kad prieškariniame Vilniuje, Užupyje, buvo raudonųjų žibintų kvartalas.
Galime pasidžiaugti, kad bernvakarių ar mergvakarių srautai krypsta į kaimynines šalis.
Miestui tai nebent finansinė nauda. Bet tegul pinigus skaičiuoja verslas, o mes rūpinsimės miesto įvaizdžiu.
Geriau pasirinkime kultūrą, architektūrą, konferencinį ar verslo turizmą.