Kartu su Lietuva NATO - politinės karinės tarpvyriausybinės
organizacijos, kurią sudaro 26 nepriklausomos valstybės - narėmis
2004 metų kovo 29 dieną tapo ir Latvija, Estija, Bulgarija,
Slovakija, Slovėnija ir Rumunija.
Šalys įsipareigojo 1949 metais Vašingtone pasirašytos Šiaurės
Atlanto sutarties tikslams. Vienas svarbiausių įsipareigojimų -
diplomatinėmis, o prireikus ir karinėmis, priemonėmis išsaugoti
tarptautinę taiką bei savo nepriklausomybę.
Lietuvai minint penkerių metų
narystės NATO sukaktį sekmadienio vidudienį sostinės Simono
Daukanto aikštėje, vyks iškilminga Lietuvos, Europos Sąjungos ir
NATO vėliavų pakėlimo ceremonija, į kurią kviečiami vilniečiai ir
miesto svečiai.
Ceremonijos metu bus iškilmingai pakeltos Lietuvos, Europos
Sąjungos ir NATO vėliavos, parodomąją programą atliks Lietuvos
kariuomenės Garbės sargybos kuopos būrys, vėliavų sargybon stos
Garbės sargybos kuopos kariai, vilkintys reprezentaciniais XIV
amžiaus riterių šarvais.
2004 m. kovo 10 d. Seimas ratifikavo Vašingtono sutartį. 2004
m. kovo 29 d. tuometis Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas,
lankydamasis Vašingtone, kartu su Bulgarijos, Estijos, Latvijos,
Rumunijos, Slovakijos ir Slovėnijos premjerais įteikė JAV valstybės
sekretoriui Colinui Powellui Vašingtono sutarties
ratifikacinius raštus. Šią istorinę dieną Lietuva tapo visateise
NATO nare.
2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos vėliava buvo iškelta prie NATO
būstinės Briuselyje.
Nuo pat pirmos narystės NATO dienos Lietuvos, Latvijos ir
Estijos oro erdvę saugoti pradėjo NATO narių naikintuvai. NATO
sankcionuotoje misijoje yra dalyvavę Belgijos, Danijos, Jungtinės
Karalystės, Nyderlandų, Vokietijos, JAV, Ispanijos, Prancūzijos,
Turkijos, Rumunijos, Portugalijos, Lenkijos, Norvegijos karinių oro
pajėgų kariai.
Nuo šių metų pradžios Baltijos šalių oro erdvę saugo Danijos
karinių oro pajėgų kariai. Balandžio pradžioje juos pakeis Čekijos
karių kontingentas.
Siekdamos sustiprinti oro erdvės stebėjimo ir kontrolės
efektyvumą, Lietuva, Latvija ir Estija 2007 m. kovo mėnesį įsteigė
bendrą Valdymo ir pranešimų centrą. Karmėlavoje veikiantis centras
yra integruotas į NATO oro erdvės gynybos centrą ir leidžia
operatyviai valdyti NATO oro policijos misiją vykdančius
naikintuvus.
Lietuvos kariai tęsia dalyvavimą NATO vadovaujamose
tarptautinėse operacijose. 2005 metų birželį pradėtas Lietuvos
vadovavimas Goro provincijos atkūrimo grupei Afganistane suteikia
valstybei svarią politinę reikšmę NATO.
Lietuvos kariai taip pat toliau atlieka užduotis Kosovo
provincijoje vykdomoje NATO operacijoje Lenkijos ir Ukrainos
bataliono POLUKRBAT sudėtyje, tarnauja „Kosovo Force“ operacijos
štabe.
Lietuvos kariai dalyvauja ir NATO Irako saugumo pajėgų mokymo
misijoje.
Naujas trišalis Baltijos batalionas iki 2010 m. turi būti
pasirengęs vykdyti operacijas keturioliktos NATO Greitojo reagavimo
pajėgų pamainos sudėtyje.
Narystė NATO svarbi ir Lietuvos kariniam laivynui - minų
paieškos ir išminavimo laivas „Sūduvis“ buvo oficialiai paskelbtas
NATO greitojo reagavimo pajėgų nuolatinės parengties priešmininių
laivų junginio nariu.
