Tokias išvadas pirmadienį išplatintame pranešime pateikia iš 7 pagalbą
prekybos žmonėmis aukoms teikiančių organizacijų gautus 2008 metų duomenis
apibendrinęs Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuras.
Anot pranešimo, pernai TMO Vilniaus biuras ir nevyriausybinės
organizacijos pagalbą suteikė 86 prekybos žmonėmis aukoms - 20 daugiau nei
2007-aisiais.
Iš viso per 2004-2008 metus TMO Vilniaus biuras ir kitos pagalbą
teikiančios organizacijos padėjo 429 prekybos žmonėmis aukoms, tačiau TMO
ekspertai mano, jog tai nesudaro nė dešimtadalio realių prekybos žmonėmis
atvejų.
Pranešimo autorių teigimu, nors besikreipiančių pagalbos nukentėjusiųjų
skaičius jau ir dabar auga, pagalbą teikiančios organizacijos sutaria, jog
dėl krizės nukentėjusių žmonių skaičius šiemet gerokai padidės.
Pasak pranešimo, jau šiandien pastebimos naujos tendencijos - krizės metu
daugėja išsilavinusių aukų, didėja daugkartinių išvežimų skaičius, atsiranda
naujų išnaudojimo formų.
Ekspertų teigimu, pastaraisiais metais teisėsaugos pareigūnai pradėjo
daug rimčiau žiūrėti į prekybos žmonėmis problemą, tačiau teisinės spragos
leidžia nusikaltėliams išsisukti nuo bausmių.
Kaip pagrindines problemas pranešimo autoriai nurodo sudėtingą
ikiteisminį procesą, liudytojų apsaugos sistemos nefunkcionalumą ir ilgai
užtrunkantį bendradarbiavimą su užsienio teisėsaugininkais tiriant
tarptautinius nusikaltimus.
„Ikiteisminiai tyrimai trunka labai ilgai, dažnai 3-4 metus, ypač tais
atvejais, kai tiriamas tarptautinis nusikaltimas ir būtinas duomenų
keitimasis su užsienio pareigūnais. Tyrimo laikotarpiu aukos dažnai patiria
spaudimą ir sulaukia grasinimų iš kaltinamųjų bendrininkų“, - pranešime
cituojama Lietuvos Caritas vykdomo projekto „Pagalba prostitucijos ir
prekybos moterimis aukoms“ koordinatorė Kristina Mišinienė.
Anot jos, teisme liudijančių aukų apsaugos sistema Lietuvoje beveik
neegzistuoja, todėl išsigandusios jos dažnai keičia parodymus, atsiima
pareiškimus, pasitraukia iš bylų. Taip šiurkščius nusikaltimus padarę
asmenys esą lieka nenubausti.
TMO Vilniaus biuro duomenimis, 2004-2008 metais buvo pradėti 104
ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis. Nuteista 90 asmenų, tačiau
bausmės, pranešimo autorių manymu, tebuvo simbolinės.
Pasak pranešimo, 2008 metais nuteistiems 13 asmenų paskirta įkalinimo
bausmė nuo 2 iki 8 metų. Didžiojoje Britanijoje bausmės už panašius
nusikaltimus esą siekia iki 18 metų nelaisvės.
Anot pranešimo, nauja tendencija yra ta, jog aukos parduodamos po kelis
kartus. Pranešimo autorių teigimu, tokios aukos tarsi patenka į atskirą
subkultūrą: jos sunkiai integruojasi visuomenėje, jaučiasi atstumtos,
smerkiamos, todėl verbuotojai esą lengvai pasinaudoja jų pažeidžiamumu.
TMO Vilniaus biuro duomenimis, nors prekyba žmonėmis seksualiniam
išnaudojimui ir prostitucijai tebesudaro didžiausią prekybos žmonėmis dalį,
Lietuvoje esą taip pat dažnėja priverstinio įdarbinimo ir priverstinio
įtraukimo į nusikalstamą veiklą atvejų, prekybos vaikais nusikaltimų.
Anot pranešimo autorių, 2008 metais Lietuvoje pradėtas vienas
ikiteisminis tyrimas dėl išnaudojimo priverstiniam darbui, tačiau praktiškai
tokių atvejų yra labai daug. Kol kas už juos Lietuvoje niekas nuteistas
nebuvo.
Ekspertų teigimu, parduoti žmonės daug dažniau nei anksčiau yra
įtraukiami į plėšimus, vagystes, kitokią nusikalstamą veiklą. Taip pat
pradedami fiksuoti ir vaikų pirkimo ir pardavimo atvejai: 2008 metais
pradėti du tokio pobūdžio ikiteisminiai tyrimai.
Krizės metu išnaudojimo formos darosi daug įvairesnės, todėl žmonės
įspėjami būti atsargūs.
„Žmonės turėtų ypač atsargiai vertinti viliojančius pasiūlymus greitai ir
lengvai užsidirbti, o besinaudojantys įdarbinimo tarpininkų paslaugomis
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar Lietuvos darbo biržos
internetiniame puslapyje patikrinti, ar tokios įmonės yra legalios“, -
pranešime cituojama TMO Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė.
Pranešime pateikiamais duomenimis, pagrindinėmis tikslo šalimis išlieka
Didžioji Britanija ir Vokietija: į šias šalis 2004-2008 metais parduota,
atitinkamai, 113 ir 50 asmenų iš Lietuvos.
Net 34 proc. aukų yra nepilnamečiai, 30 proc. bedarbių, 26 proc.
studentų. 40 proc. aukų turi vaikų. 60 proc. pagalbos ieškojusių aukų savo
ekonominę padėtį vertino kaip blogą arba labai blogą, tik 3 proc. savo
ekonominę situaciją vertino gerai. 51 proc. aukų - iš 5 didžiųjų miestų, 30
proc. iš kaimo vietovių. Trečdaliu atvejų aukas parduoda seni ar nauji
draugai, tik 9 proc. aukų teigė anksčiau nepažinoję jas pardavusių žmonių.
TMO Vilniaus biuro per 4 metus sukauptais duomenimis, tipinė prekybos
žmonėmis auka - vieno iš 5 didžiųjų Lietuvos miestų gyventoja iki 23 metų
amžiaus turinti vidurinį išsilavinimą, turinti vaikų, tačiau neturinti
darbo. Priėmusi darbo pasiūlymą iš neseniai sutikto draugo ar draugės, ji
tikisi gerai apmokamo darbo, patogaus nebrangaus buto gyvenimui svečioje
šalyje, pasitiki tariamais įdarbintojais.
Iš tiesų verbuotojai dažniausiai aukas verčia teikti seksualines
paslaugas, moka minimalų arba visai nemoka atlyginimo, ima neproporcingai
didelę nuomą už labai prastą būstą, grasina aukai ir visas suteiktas
paslaugas įvardija kaip aukos skolą. Ekonominės krizės metu potencialių aukų
ratas platėja.