Prezidentės palydovo misija

Tokių klausimų kyla ne veltui. Gegužės mėnesį vyksiančiuose prezidento rinkimuose dalyvauja trys moterys — 53 metų eurokomisarė Dalia Grybauskaitė, 66 metų politikė Kazimiera Prunskienė ir 46 metų Seimo narė Loreta Graužinienė. D.Grybauskaitė yra netekėjusi, o K.Prunskienė — išsituokusi.

— Esate viena — neturite nei sutuoktinio, nei brolio, nei sesers, o tėvas — neseniai miręs. Jeigu taptumėte prezidente, kas jus lydėtų per valstybės ir oficialius vizitus?

— Lydėtų oficiali delegacija.

— Kas iki šiol jus lydi į šiuos vizitus?

— Kabineto nariai arba Biudžeto direktorato pareigūnai, kuruojantys susitikimo darbotvarkėje numatytas temas.

— Teko girdėti, kad į Briuselyje vykstančius renginius einate viena. Ar dėl to nesijaučiate nepatogiai?

— Nesijaučiu. Šiuolaikiniame pasaulyje tai nėra koks protokolinis akibrokštas. Pareigūnai, taip pat ir šalių vadovai ar vadovės į renginius vyksta be palydos ir seniai nėra žiniasklaidos komentarų objektas.

— Esate išsituokusi. Kas jus lydėtų per valstybės ir oficialius vizitus, jei taptumėte Lietuvos prezidente?

— Manau, turėsiu iš ko pasirinkti. Pagalvoju apie brolį Rimantą. Jis — Seimo darbuotojas, vyriausiasis tarpparlamentinių ryšių konsultantas. 1990 metais tapusi ministre pirmininke, jo lydima apvažiavau vos ne pusę pasaulio.

Tą misiją galėtų atlikti net vyriausias anūkas 25 metų Tadas. Tačiau su juo apie tai nekalbėjome, jis gali būti šokiruotas — tai sakau ekspromtu. Tadas — rimtas vaikinas, mudu puikiai sutariame. Dar yra sūnus Vaidotas, bet jis gyvena tolėliau. Jis dirba Švenčionių vicemeru, turi nemažą šeimą, jo nebūtų galima trukdyti.

— Gal rinktumėtės Vaidotą — juk sūnus?

— Su juo reikėtų kalbėti. Kai ateis laikas, tada ir kalbėsime. Bet yra ir dvi šaunios dukterys — Rasa ir Daivita. O kodėl apie jas nepagalvoti?

— Manau, gražiau, kai prezidentę per valstybės vizitus lydi vyriškis.

— Na, jeigu taip sakote, vadinasi, čia yra tiesos. Iš tikrųjų taip galbūt vizualiai gražiau.

— Profesore, gal turite draugą, gal jis jus lydėtų per oficialius vizitus?

— Deja, ne. Tikrai neieškosiu vyro šiai misijai atlikti. Jeigu kalbėčiau apie žmogų, bendramintį, su kuriuo norėtųsi kurti šeimą likusiems dešimtmečiams, jeigu jų mano gyvenime dar duota, — kitas dalykas. Bet vien tik lydėti prezidentę — na, jau ne. To reikia nusipelnyti.

O šeimos nariai — visada patys artimiausi. Kartais reikia ar sijoną palyginti, ar kitus asmeninius buities rūpesčius perimti: juk esi dėmesio, žiniasklaidos centre — tam nėra laiko. Aš žinau, ką tai reiškia.

1990 metais — tada Lietuvoje nebuvo prezidento — turėjau važinėti po pasaulį ir pristatinėti nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą. Buvo aišku, kad artimam žmogui tenka daug atsakomybės. Padėjėjai, gal net ir vyrui, ne visada galėtum tokius rūpesčius primesti — kartais gali pašnairuoti. O brolis, vaikai tikrai nešnairuos, jie kantriai atliks tai, ką reikia.

— Priminkite, kokias šalis savo premjerystės pradžioje, 1990 metų pavasarį, aplankėte drauge su broliu Rimantu Stankevičiumi?

— Pirmiausia — Skandinavijos šalis — Norvegiją, Daniją ir Švediją. Po to — Kanadą, kurioje vyko susitikimai su parlamento vadovu, užsienio reikalų ministru. Tai buvo egzaminas prieš priėmimą pas tuometį Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentą George’ą Bushą vyresnįjį.

Susitikau su kongresmenais, senatoriais — buvo didžiulė kelionė per Jungtines Amerikos Valstijas. Visi laikraščiai, visos televizijos paskelbė mano pokalbį su George’u Bushu. Nacionaliniame spaudos klube įvyko didžiausia mano gyvenime spaudos konferencija. Iš ten vykau į Europą — į Didžiąją Britaniją pas Margaret Thatcher (tuometė ministrė pirmininkė, — red.). Tada — į Prancūziją, kur susitikau su Francois Mitterrand’u (tuomečiu prezidentu, — red.). Paskui susitikau su Vokietijos kancleriu Helmutu Kohliu ir užsienio reikalų ministru Hansu Dietrichu Genscheriu.

Ir tik tada mus sutiko priimti Michailas Gorbačiovas (tuometis Sovietų Sąjungos prezidentas, — red.) ir pradėti dialogą po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo. Vis dėlto Vakarai jam padarė spaudimą.

— Ar likote patenkinta brolio Rimanto asistavimu šioje grandiozinėje kelionėje? Ar jis gerai atliko premjerės palydovo pareigas?

— Ne tas žodis. „Palydovas“ — per švelniai, per kukliai pasakyta. Jis buvo ir mano spaudos atstovas, aš greitai dėstydavau mintis, o jis rengdavo spaudos pranešimus. Jis organizavo mano dienos programą, susitikimus, o kai reikėdavo, pasirūpindavo ir buities rūpesčiais — kad ir drabužį išlygindavo. Mes dirbome 18—20 valandų per parą. Mudviejų komanda buvo kukli. Tada buvo tokie laikai — neturėjome tam lėšų.

— Jūsų vyro Juliaus viešumoje nematyti. Toks jausmas, kad jį slepiate.

— Ne, neslepiu. Kai niekas apie jį neklausia, tai atrodo, kad jo nėra. Mes lankomės renginiuose. Kai Operos ir baleto teatre buvo Vasario 16-osios minėjimas, prezidento kvietimu ten lankėmės drauge.

— Jei laimėtumėte prezidento rinkimus, per valstybės ir oficialius vizitus jus lydėtų vyras?

— Viskas būtų daroma pagal protokolą. Ko reikalauja mūsų protokolas, viskas taip ir būtų daroma.

— Kokios profesijos jūsų vyras, kur jis dirba?

— Iš profesijos jis — inžinierius, visą gyvenimą dirbo transporto srityje. Šiuo metu tiesiog nedirba. Jis yra už mane 20 metų vyresnis ir jau atidirbo valstybei. Šiandien jis gali laisviau pagyventi.

— Yra išėjęs į pensiją?

— Taip.

— Ar jūsų vyras gyvena šeimos name Ukmergėje, ar Vilniuje?

— Mes įvairiai gyvename. Darbo dienomis daugiau būname Vilniuje, per poilsio dienas — visada namie. Namai yra namai, o čia — laikinas būstas.

— Ar jau kalbėjote su vyru apie oficialius vizitus? Ar, tapus prezidente, jis sutiktų jus lydėti?

— Mes aptarėme visus principinius reikalus. Buvo principinis susitarimas, kad aš kandidatuoju į prezidentus, ir buvo įvertinta viskas, kas gali būti susiję su tuo postu. Kažkodėl visi labai atsargiai klausinėja apie mano vyrą. Mano vyras tikrai yra išsilavinęs, išprusęs žmogus, vadovavęs didelėms įmonėms. Nemanau, kad gali kilti kokių problemų.

— Per tokius vizitus — iš nepatyrimo ar susijaudinimo — galima padaryti etiketo klaidų. Ar nebandote atsiversti etiketo vadovėlio, kad ir kolegos — Seimo nario Armino Lydekos knygos?

— Mums, Seimo nariams, privaloma išmanyti ir etiketą. Nes ir Seime lankosi ir karaliai, ir karalienės, ir kiti aukšti asmenys. Apie prezidento institucijos etiketą tam tikru laiku bus viskas sužinota.

Turiu ne vieną A.Lydekos knygą. Kaip tik vakar nusipirkau ir pačią naujausią. Arminas žadėjo autografą įrašyti. Noriu ją turėti savo knygų kolekcijoje.

— Ar esate patenkinta stilisto Manto Petruškevičiaus patarimais, jo kuriamu jūsų įvaizdžiu?

— Taip. Mantas dirba tikrai puikiai, nuoširdžiai, yra labai šiltas žmogus. Jis visada profesionaliai pataria ir pasako visus niuansus, kuriuos mes, moterys, įsitraukusios į darbo veiklą, gal ne visada ir žinome.

— Ką jums konkrečiai Mantas patarė?

— Daug ką. Pasakė, kokio stiliaus drabužiai tinka, kokio — ne, padėjo suderinti spalvų gamą. Vis dėlto nesu manekenė, nesu aštuoniolikametė. Labai svarbu atrodyti gražiai ir tvarkingai. Nenorėčiau taip smulkiai komentuoti. Visi pastebi pasikeitimus. Maždaug tokia ir išliksiu. Manau, esminių pokyčių nebus.

— Ir anksčiau jums padėjo mados pasaulio garsenybės. Dizaineris Juozas Statkevičius buvo sukūręs net fatališkos moters įvaizdį.

— Tada Juozo buvo paprašyta sukurti sceninį įvaizdį trims valandoms. O dabar atrodo, kad buvo kuriamas ilgalaikis įvaizdis. Tikrai ne. Tai nebuvo stiliaus kūrimas, o labiau pritaikyta suvažiavimui, kuriame turėjau skaityti svarbų pranešimą.

— Ar, tapus prezidente, Mantas Petruškevičius būtų jūsų asmeninis stilistas?

— Gal taip toli nežvelkime. Jeigu, padedama Manto, laimėsiu rinkimus, tikrai jam parodysiu išskirtinį dėmesį.

— Tarp kandidačių į prezidentus — dvi sutuoktinio neturinčios moterys: D.Grybauskaitė ir K.Prunskienė. Ar būtų nusižengta protokolui, jei į valstybės ir oficialius vizitus prezidentė vyktų viena — be antrosios pusės?

— Prezidentas nėra paprastas pilietis, kurio gyvenimas kaip susiklostė — taip susiklostė. Vienas nevedęs, kitas — išsiskyręs, trečias — vienišas, ketvirtas — dar koks nors ir taip toliau. Prezidento gyvenimas 365 dienas per metus 24 valandas per parą yra gana griežtai reglamentuojamas tarptautinio protokolo normų.

Prezidento sutuoktinis pirmiausia tampa aktualus, kai kalbama apie vizitus. Tada svarbu laikytis griežtų tarptautinio protokolo normų.

Visi vizitai — skirtingi. Tai — aukščiausiojo lygio, vadinamieji valstybės vizitai, taip pat — oficialūs, darbo, neoficialūs bei vizitai tranzitu. Kiekvienam šių vizitų keliami skirtingi reikalavimai.

Kalbant apie valstybės ir oficialius vizitus, labai gerai, labai teisinga, jei valstybės vadovą lydi sutuoktinis. Kalbant apie darbo vizitus, atvirkščiai, yra gerai, kai valstybės vadovo nelydi sutuoktinis. Tada jis vyksta atlikti tam tikrų darbų — dalyvauti derybose, pasirašyti sutarties, atidaryti parodos ir t.t.

Valstybės ir oficialūs vizitai turi tam tikros pompastikos. Tada sutuoktiniui numatoma atskira programa — socialinė, kultūrinė kaip vizito sudėtinė dalis.

Vis girdėti balsų: „Švaistomi valstybės pinigai — prezidentas išvažiavo į vizitą su žmona, galėtų pataupyti“. Pirmiausia reikia išsiaiškinti, į kokį vizitą valstybės vadovas išvyko. Jei į darbo — pasipiktinimas teisingas. Jei į valstybės — priešingai, vienam vykti negerai. Tai — neišsamus atstovavimas valstybei, nepagarba kviečiančiai šaliai. Todėl geriau, kai į valstybės bei oficialų vizitą prezidentą lydi sutuoktinis.

Tačiau gyvenime yra įvairių atvejų, kai nėra to sutuoktinio. Nebus nusižengta protokolui, jei sutuoktinio neturintį valstybės vadovą lydės ar draugas, ar sūnus, ar tėvas. Jeigu šių žmonių nėra, į valstybės vizitą gali lydėti kitas prezidentui ar prezidentei artimas šeimos narys, tarkime, brolis.

— Ponia K.Prunskienė turi brolį.

— Kai ji buvo premjerė ir vykdavo su oficialiu vizitu, brolis ją ir lydėdavo. Tai — teisinga protokolo požiūriu.

— Bet D.Grybauskaitė artimųjų neturi.

— Tokiu atveju su oficialiu vizitu ji vyktų viena. Gyvename XXI amžiuje — moderniame, liberaliame pasaulyje. Nė viena valstybė neįsižeis, kad atvyko prezidentė, nelydima šeimos nario. Tai nebūtų sutikta kaip akibrokštas, kaip išsišokimas. Į tai reikia žiūrėti liberaliai — tai nesukels tarptautinio skandalo ir neiškraipys protokolo.

Priėmimai, susodinimas, kultūrinė ir socialinė programos bus parengtos atsižvelgiant į šią situaciją.

— Ar būtų nusižengta protokolui, jei per oficialų vizitą ponią D.Grybauskaitę lydėtų draugė arba draugas?

— Visiškai nebūtų nusižengta. Šeimos nario nereikia suprasti vien taip, kaip jį apibrėžia Civilinis kodeksas. Tai — šalia esantis žmogus. O kas jis — kiekvieno privatus reikalas.

— Nuo kada protokolas tapo toks demokratiškas?

— Koks protokolas būtų konservatyvus nuo Liudviko XIII laikų, kai pradėjo formuotis pirmosios jo normos, viskas, norime to ar ne, kinta ir keičiasi viena kryptimi — liberalėja. Tai nuolatinis procesas. Protokolas darosi žmogiškesnis, jame mažėja pompastikos.

Pasaulyje ne naujiena, kai šalies vadovą per valstybės ar oficialų vizitą lydi ne sutuoktinis, o giminaičiai.

Lietuvos prezidentą Algirdą Brazauską lydėdavo jo dukterys — arba Audronė Usonienė, arba Laima Mertinienė.

Suomijoje nebuvo paslaptis, kad šalies prezidentė Tarja Halonen turi artimą draugą Pentti Arajärvi. Jai tapus prezidente, pora susituokė bene po pusmečio.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy 2007 metų Kalėdų atostogas Egipte leido su drauge — buvusia manekene ir dainininke Carla Bruni. Ši pora susituokė dar greičiau nei Suomijos prezidentė su draugu — po kelių draugystės mėnesių.

Praėjusį birželį Lietuvoje lankėsi Nyderlandų karalienė Beatrix. Monarchė yra našlė, jos nelydėjo joks artimas žmogus.