Saulėlydį regės ne visi valdininkai

800 milijonų litų — suma, kuria Vyriausybė prisiekia sumažinsianti biudžeto išlaidas ir iš dalies kompensuosianti biudžeto deficitą.

Užsimota taupyti mažinant valdymo išlaidas. Tačiau atrodo, kad, vienur taupant, kitur bus atverta dar didesnė skylė jau ir taip rėčiu virtusiame biudžeto maiše. Šiandien apie taupymą kalbantys politikai arba skuba raportuoti apie neva pasiektas pergales, arba prieštarauja vieni kitiems viešinamomis taupymo idėjomis, arba siekia pigaus populizmo bei nemokamos reklamos — norima pasakyti, kad diržus veržiasi visi.

Šiandien šalyje maždaug 176 tūkstančiai žmonių ieško darbo, o pluša apie 1,5 milijono piliečių. Bent jau tokius skaičius pateikia Statistikos departamentas.

347 tūkstančiai dirbančių asmenų atlyginimą gauna iš biudžeto. Iš šios armijos net 30 tūkstančių yra valstybės tarnautojai, daugumos jų atlyginimas ypač didelis. Ši armija per pastaruosius šešerius metus padidėjo net 50 procentų — nuo 20 iki 31 tūkstančio. Tiesa, premjeras Andrius Kubilius privertė ją sumažinti mažiau nei tūkstančiu — bet naikinami tik neužimti etatai, kurių sąskaita buvo išsimokamos premijos.

Premjeras piktinasi — valstybės tarnautojų reikia sumažinti dar bent 4 tūkstančiais.

Tačiau ar tai pakeis situaciją? Penkiems dirbantiems privačiame sektoriuje mokesčiais vis vien reikės išlaikyti vieną biudžetininką.

Tyliai dirbusi Valstybės valdymo tobulinimo komisija, visuomenei labiau žinoma Saulėlydžio komisijos pavadinimu, nemažai daliai valdininkų įvarė šoką.

Komisija pasiūlė panaikinti Kvalifikacijų tarnybą prie Vyriausybės. Jos funkcijas norima perduoti Švietimo ir mokslo ministerijai su sąlyga, kad jos bei ministerijai pavaldžių institucijų ir įstaigų skaičius nedidės. Darbo turėtų netekti mažiausiai trisdešimt tarnybos darbuotojų.

Saulėlydžio komisija nutarė siūlyti Vyriausybei reorganizuoti ir Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą bei Lietuvių grįžimo į tėvynę informacijos centrą.

Tiesa, sprendimas nebuvo toks drakoniškas: 10 valdininkų planuojama perkelti į Užsienio reikalų, 8 — į Kultūros ministerijas.

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis jau suspėjo visuomenę atšaldyti: Saulėlydžio komisijai turi pritarti Vyriausybė, vėliau — Seimas. Gali būti, kad net radus bendrą sutarimą įstatymų pataisų galime sulaukti tik metams baigiantis. Vadinasi, apie svarų valstybės lėšų taupymą negali būti nė kalbos.

O ir pats premjeras, sprendžiant iš jo viešų pareiškimų, nelinkęs priimti skubių ir esminių sprendimų. „Vyriausybė numačiusi privatizuoti, tačiau dabar tam ne pats tinkamiausias metas“, — A.Kubilius linkęs vyriausybinius poilsio namus Palangoje „Baltija“ atiduoti Ūkio ministerijai, tik šiukštu neprivatizuoti. Nors jie ir pelno neduoda.

Tauta turėtų būti patenkinta dar vienu ryžtingu politikų sprendimu: ministrų kabinetas nutarė nuo gegužės pradžios valstybės įmonių ir valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių atlyginimą sumažinti 25 procentais.

Taip pat nuspręsta apriboti tarnybinių atlyginimų ir priedų dydį. Pastarieji susitrauks nuo 55 iki 30 procentų tarnybinio atlyginimo, o premijos — nuo 4 iki 1 tarnybinio atlyginimo dydžio per metus.

„Pirmosios kategorijos įmonės vadovas galėjo per mėnesį išsimokėti maždaug 21 tūkstantį litų, o dabar jis galės pasitenkinti 11 tūkstančių litų alga su visais priedais“, — džiūgavo socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys.

Ligi šiol didžiausias algas su priedu bei premija galėjo išsimokėti „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Stasys Dailydka (25,6 tūkst. Lt), „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Darius Masionis bei Rytų skirstomųjų tinklų vadovas Rimantas Vaitkus (maždaug po 23 tūkst. Lt), Ignalinos atominės elektrinės direktorius Viktoras Ševaldinas (17,3 tūkst. Lt).

Per 10 tūkstančių litų atlyginimą Lietuvoje gauna tik 7 tūkstančiai žmonių, dauguma jų — privataus verslo atstovai.

R.Dagio teigimu, atlyginimų apkarpymą pajus maždaug 500 žmonių, dirbančių 120 įmonių. Tačiau ministras teigia nežinantis, kiek, sumažinus atlyginimus, bus sutaupoma biudžeto lėšų.

Nevertėtų skubėti džiaugtis šiuo ministrų kabineto sprendimu. Mat, Valstybės tarnybos departamento duomenimis, Lietuvoje yra beveik pusė tūkstančio valstybinių įmonių. Todėl kyla pagrįstas klausimas: kodėl nutarta mažinti tik ketvirtadalio tokių įmonių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių atlyginimą?

Gal ši atlyginimo mažinimo akcija — viso labo noras atsikratyti politiškai neparankių pavaldinių?

Praėjusią savaitę Saulėlydžio komisija priėmė kur kas švelnesnius sprendimus.

Tiesa, vieno jų visiškai švelniu pavadinti nebūtų galima. Komisija, apsvarsčiusi Valstybinės lošimų priežiūros komisijos veiklą, siūlo ją naikinti, o keliasdešimties žmonių administraciją prijungti prie Finansų ministerijos. Svarbiausia — naikinti visus 6 Valstybinės lošimų priežiūros komisijos narių etatus.

Pagal įstatymą po du komisijos narius siūlo prezidentas, Seimo pirmininkas ir premjeras.

„Nesuprantu — egzistuoja komisija, o ją prižiūri dar šešių narių komisija“, — kalbėdamas su „Ekstra“ gūžčiojo pečiais Saulėlydžio komisijos pirmininkas Valentinas Milaknis.

Pasak pašnekovo, sunku sveiku protu suvokti, kad šešiems komisijos nariams, kartą per savaitę arba dvi dalyvaujantiems posėdyje, per metus iš biudžeto atseikėjama beveik pusė milijono litų.

V.Milaknio teigimu, dabartiniai komisijos nariai „užsiima ir politika, ir jos įgyvendinimu“.

„Politika turėtų užsiimti Finansų ministerija. Reikia sutvarkyti netvarką šioje srityje“, — teigė V.Milaknis. Jis susidarė nuomonę, kad komisijos narių „veikla yra ant nusikaltimo veiklos ribos ir šiaip aplaidumo“.

V.Milaknis sakė neatmetantis, kad vietoj tų komisijos narių „vertėtų sukurti išorinę priežiūros komisiją, kuri dirbtų visuomeniniais pagrindais ir užtikrintų skaidrumą“.

Kuria linkme pasisuks Valstybinės lošimų priežiūros komisijos likimas, dar sunku numatyti, nes girdėti pirmieji suinteresuotų asmenų prieštaravimai.

„Komisija turi išlikti. Norima naikinti tik komisiją, o administraciją palikti“, — komisijos pirmininkas Edmundas Tiesnesis jau prognozuoja, kad administraciją norima padaryti valdomą, „kad su ja būtų galima daryti ką nori“.

E.Tiesnesio poziciją palaiko ir Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija.

„Norima sutelkti visų sprendimų priėmimą vieno asmens rankose, tai yra tarnybos direktoriaus rankose. Kyla klausimas, ar tokia situacija netaptų palanki įvairioms galimoms politinėms, administracinėms ir korupcinėms įtakoms“, — nuogąstauja šios asociacijos teisininkas Linas Sesickas. Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija jau anksčiau pasisakė prieš dabartinės Valstybinės lošimų priežiūros komisijos modelio naikinimą.

Saulėlydžio komisija pasiryžusi nemarinti pelno nesiekiančio Lietuvos viešojo administravimo instituto, turinčio apie trisdešimtį etatinių darbuotojų ir už biudžeto lėšas samdančio aukštųjų mokyklų dėstytojus.

„Vyriausybė savo akcijų dalį turėtų atiduoti kitam steigėjui — Vidaus reikalų ministerijai. Kaip ji pasidalys steigimo teisę su dar vienu steigėju — Mykolo Romerio universitetu — jų problema.

Kitas sprendimas dėl šio instituto — panaikinti išimtinę teisę gauti valstybinius asignavimus mokymams“, — „Ekstrai“ sakė V.Milaknis.

Saulėlydžio komisijos pirmininko teigimu, šis institutas savo paslaugas turėtų siūlyti konkurso tvarka: „Jei jis turi gerų specialistų, konkursus nesunkiai laimės. Šiandien nežinome, ar jo paslaugos vertos tų darbų, kuriais giriasi. Jei vykdant viešuosius pirkimus instituto paslaugos nebus reikalingos, jis nunyks“, — mano V.Milaknis.

Saulėlydžio komisija siūlo reformuoti ir sujungti Administracinių ginčų bei Mokestinių ginčų komisijas. V.Milaknio teigimu, galvota šių institucijų funkcijas perleisti administraciniams teismams, tačiau susilaikyta: kreipdamiesi į teismus žmonės privalo sumokėti žyminį mokestį nuo ginčo sumos, tuo tarpu komisijos ginčą sprendžia veltui.

V.Milaknio teigimu, prognozuojama, kad sujungus šias dvi analogiškas institucijas ir panaikinus jų padalinius apskrityse, būtų galima sutaupyti apie 800 tūkstančių litų.

Premjeras A.Kubilius viešai pareiškė, kad ketinama mažinti apie 4 tūkstančius valstybės tarnybos etatų. Kaip ir kada — nepranešė.

„Aš pasisakiau už tokį etatų mažinimą, kai geriau atsisakoma kontroliuojančių funkcijų, visos tarnybos, negu horizontaliai mažinami valstybės tarnautojų atlyginimai“, — premjero nuomonei linkęs pritarti ir V.Milaknis.

Tačiau su tokia pozicija sutinka ne visi.

„Kai kurie ministrai sako, kad skubėti neverta, nes šiemet finansinio efekto nesulauksime. Vis dėlto išloštume dviem atvejais. Žinant, kad atleistiems valdininkams tektų išmokėti vidutiniškai trijų mėnesių dydžio kompensacijas, trečiąjį metų ketvirtį nemažai susitaupytų. Antra vertus, Lietuvai skolinančios institucijos tokį Vyriausybės žingsnį įvertintų teigiamai, būtų galima tikėtis pigesnių kreditų“, — motyvus, kodėl ministerijos turi sumažinti valdininkų armiją, dėstė V.Milaknis.

Saulėlydžio komisijos narė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė „Ekstrai“ pripažino, kad „atsikalbinėjimo yra daug ir pačioje komisijoje“.

„Kartais tarp pačių komisijos narių būna skirtingų nuomonių, ne visi vienodai saulėlydį matome.

O kai ateina darbo grupės, būna dar įvairiausių matymų ir regėjimų. Ateina institucijos vadovai ir įrodinėja, kad ji reikalinga“, — įspūdžiais iš Saulėlydžio komisijos darbo dalijosi R.Vainienė, pabrėždama, kad „kol esu komisijoje, tol tikiu“.

Vidaus reikalų ministerijai jau duotas nurodymas parengti projektą, kaip būtų galima sumažinti valdininkų skaičių „bent iki 2007 metų lygio“. Pirminius pasiūlymus turėtų duoti ministerijose sukurtos Saulėlydžio komisijos.

V.Milaknis minėjo, kad rezervų mažinant išlaidas atlyginimams bus ieškoma ir persvarsčius valstybinių institucijų įkurtų viešųjų įstaigų statusą.

„Yra tokių viešųjų įstaigų Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo ministerijų sistemoje, kurių naikinti neįmanoma.

Tačiau yra ir tokių, kurios ne tik dubliuoja ministerijų valdininkų darbą arba dirba už juos, bet per jas į privatų sektorių išplaukia daug valstybinio turto“, — sakė V.Milaknis.

Pašnekovo teigimu, norint sutramdyti panašių viešųjų įstaigų apetitą valstybės pinigams, reikia keisti Biudžeto sandaros įstatymą. Kita vertus, Seimui reikėtų priimti atskirą įstatymą, kuris tiksliau nustatytų tokių viešųjų įstaigų veiklą, darbuotojų atlyginimą ir „žaidimo taisykles rinkoje“.

Kad ir kaip garsiai šiandien Vyriausybė girtųsi siekiu mažinti valdymo išlaidas karpant atlyginimus ar naikinant nereikalingas institucijas, yra rimto pagrindo netikėti tokiomis kalbomis.

O jei jau tikėtume, darytina išvada, kad naujojoje Vyriausybėje situacija tokia, kad dešinysis smegenų pusrutulis neprisimena, ką prieš savaitę galvojo kairysis.

„Aukštesnes pareigas einančių politikų atlyginimas turi mažėti daugiau nei paprastų valstybės tarnautojų. Susitaupo daugiau negu pusė milijardo litų“, — kovo 10-ąją po Vyriausybės pasitarimo pranešė premjeras A.Kubilius.

Praėjusią savaitę Vyriausybė derino šių metų biudžeto išlaidų mažinimo politines nuostatas. Nors galutinis sprendimas bus aiškus galbūt jau šios savaitės pabaigoje, premjeras A.Kubilius kalbėjo jau nebe taip ugningai: „Išlaidas valdininkų atlyginimams numatoma sumažinti 120—400 milijonų litų. Nors tikriausiai bus apsiribota tik 120 milijonų litų“.

Tai kurios savaitės premjero teiginiais tikėti?

Ekonomikos ekspertų įžvalgos, kad A.Kubiliaus Vyriausybė per pastarąjį dešimtmetį yra labiausiai nekvalifikuota, regis, tampa paprasčiausios matematinės lygties įrodymu.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis jau šiaušiasi prieš Vyriausybės planus beveik 715 milijonų litų mažinti kelių finansavimą.

Prognozuojama, kad taip sumažinus programos sąmatą joje vietoj anksčiau numatytų 1,3 milijardo litų liktų 626 milijonai litų. Grąžinus praėjusių metų skolas rangovams ir savivaldybėms, realiai šių metų sąmatoje liktų tik per 277 milijonus litų.

Be to, darbo netektų apie 4,5 tūkstančio kelininkų. Vadinasi, tūkstantiniai mokesčiai nepasiektų ir valstybės biudžeto.

Būtų galima paprieštarauti E.Masiuliui, kad taupyti reikia visur, kur tik galima. Galbūt ir kai kurie keliai palauks. Juk ir Vyriausybės programos skirsnyje „Taupymas ir efektyvus mokesčių lėšų panaudojimas“ sakoma, kad teks mažinti „atskaitymus į Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo sąskaitą nuo 80 iki ne daugiau kaip 60 proc. akcizo pajamų, gautų už realizuotą benziną, dyzelinius degalus ir energetinius produktus“.

Tačiau atrodo, kad ne tik E.Masiulis, bet ir pats premjeras savo sukurtos Vyriausybės programos iki galo neskaitė.

Vyriausybės programos skyriuje „Vyriausybės 2008—2012 metų veiklos strategijos pagrindinės nuostatos“ yra skyrius apie automobilių kelių plėtrą. 388 punkte juodu ant balto parašyta: „Keisdami degalų akcizo atskaitymo Kelių plėtros ir priežiūros programai dydžius pasieksime, kad šios programos finansavimas išliktų stabilus“.

Taigi logiškai kyla du klausimai: ar Vyriausybė žino, kas parašyta programos pradžioje ir pabaigoje? Ar Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų sumažinimas per 700 milijonų litų — programos finansavimo stabilumas?

Ir kas šiandien gali pateikti nenuneigiamų faktų, kad kalbos apie biudžeto išlaidų mažinimą — ne populistiniai pasvaičiojimai, kai kairė nežino, ką daro dešinė?