Kaip pranešė Prezidento spaudos tarnyba, A.Stubbas pabrėžė, kad Europa
turi sustiprinti vidaus energetikos politiką ir kartu ieškoti būdų įvairinti
energetinius šaltinius. Suomija, anot A.Stubbo, pritaria kuo spartesniam
Šiaurės ir Baltijos šalių energetikos rinkų sujungimui ir remia rengiamus
elektros jungčių projektus.
Europos vadovų taryba kovo gale pritarė Baltijos šalių elektros jungčių
projektui: 604 mln. litų ketinama skirti elektros tiltui iš Švedijos į
Baltijos šalis tiesti.
V.Adamkus pabrėžė, kad Lietuva mato plačias bendradarbiavimo perspektyvas
branduolinės energijos ir aplinkosaugos srityse, plėtojant energetikos ir
transporto infrastruktūrą, derinant pozicijas Europos Sąjungoje (ES).
Prezidentas akcentavo Baltijos regiono šalių bendradarbiavimo stiprinimo
svarbą.
„Lietuva ir Suomija turi dirbti kartu su kitomis Baltijos ir Šiaurės
šalimis, kad įveiktų dabarties ekonominius sunkumus ir bendromis jėgomis dar
labiau sustiprintų Baltijos regioną,“- sakė Lietuvos vadovas.
A.Stubbas išreiškė įsitikinimą, kad artėjantis Lietuvos pirmininkavimas Baltijos jūros valstybių tarybai neabejotinai prisidės prie šio regiono ekonomikos ir konkurencingumo stiprinimo.
Susitikime taip pat aptartas abiejose šalyse daug nuogąstavimų dėl
grėsmės aplinkai keliantis „Nord Stream“ dujotiekio projektas Baltijos jūros
dugnu.
„Žinodami, kokią nenuspėjamą ir nežinomą grėsmę kelia tokios milžiniškos
statybos Baltijos jūroje, kuri jau dabar yra viena labiausiai užterštų,
esame labai sunerimę. Lietuva ir Suomija kartu su kitomis Baltijos šalimis
turi dirbti labai atsakingai, kad įvertintų keliamą dujotiekio grėsmę viso
Baltijos jūros regiono ekologinei sistemai,“ - sakė V. Adamkus.
Projektui „Nord Stream“ įgyvendinti būtina gauti penkių šalių - Rusijos,
Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos, per kurių teritorinius vandenis
dujotiekis bus tiesiamas, sutikimą. Taip pat būtina informuoti Estiją,
Latviją, Lietuvą ir Lenkiją, nes šioms šalis Baltijos dugnu eisiantis
dujotiekis taip pat turės įtakos.
Kalbėdamas apie ES Rytų politiką, A.Stubbas pažymėjo, kad Lietuva visada
buvo „pirmoje gretoje“ šalių, skatinančių stiprinti ES dėmesį kaimynėms
Europos Rytuose. V.Adamkus išreiškė viltį, kad gegužės 7 d. vyksiančiame ES
ir Rytų šalių Vadovų susitikime pavyks sėkmingai patvirtinti visai Europai
svarbų Rytų partnerystės projektą.
V.Adamkus, kalbėdamas apie sudėtingą situaciją Gruzijoje, apgailestavo
dėl sekmadienį įvykusios gruzinų policininko žūties.
„Tai dar viena auka po to, kai Europos Sąjunga paskelbė, jog Medvedevo ir
Sarkozy taikos plano sąlygos yra įvykdytos. Iki šiol tarptautiniai
stebėtojai negali įžengti į okupuotas teritorijas, pabėgėliams neleidžiama
grįžti į gimtąsias vietas, neveikia Ženevos derybų raunde pasiekti
susitarimai,“ - pabrėžė V.Adamkus.