„Mes praktiškai nepajudėjome nė per centimetrą į priekį, tai kaip ilgai
galima laukti? Na pradėkime. Gal ir padarysime klaidų, bet netūpčiosime
vietoje. (...) Laukti daugiau negalima“, - komentavo reformos būtinumą
V.Adamkus.
Jo teigimu, pertvarka aukštajame moksle yra reikalinga Lietuvai, kad
pakeltų mokslo lygį.
„Aš visiškai suprantu, kad kiekviena naujovė yra atsargiai sutinkama,
labai sunkiai priimama, tačiau atėjo laikas. Nes tolimesnis delsimas būtų
milžiniška prabanga visai tautai. Tuo labiau, kad mes su kiekviena diena
galime prarasti vis daugiau talento, mūsų proto - tuo protu ir talentu
pasinaudos visi kiti“, - kalbėjo V.Adamkus ir išreiškė apgailestavimą, kad
ne kartą siūlytos pataisos, permainos aukštajame moksle nedavė vaisių.
„Aš tikrai sveikinu mūsų studentiją, mūsų jaunimą, kurie imasi
iniciatyvos patys, kad pakeistų tą padėtį, kurioje dabar esame. Aš manau,
kad, matyt, tas šūkis „dabar arba niekad“ tikrai turi išsipildyti. Mes
turime daryti viską, kad mūsų mokslas išsirikiuotų į aukščiausią pasaulio
lygį“, - kalbėjo prezidentas.
Prezidentas taip pat išreiškė viltį, kad tam tikri universitetai ir
politikai, turintys abejonių dėl reformos, nebestabdys jos ir dirbs kartu su
reformos iniciatoriais.
Renginyje už aukštojo mokslo reformą taip pat pasisakė premjeras Andrius
Kubilius, užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, filosofas ir
visuomenės veikėjas Leonidas Donskis.
Koncerte pasirodė ir priešiškai nusiteikusių siūlomai aukštojo mokslo
reformai: matėsi plakatai su užrašais „Stepono reforma - švietimo mirtis“ ir
panašūs, tačiau incidentų ar susidūrimų su policija nebuvo.
Į renginį susirinko apie 500 žmonių.
Minėta reforma yra susilaukusi LSS, Vilniaus universiteto, Kauno
medicinos universiteto, Lietuvos mokinių sąjungos, Lietuvos kolegijų
direktorių konferencijos atstovų ir kitų pritarimo.
Prieš reformą yra pasisakęs Rektorių konferencijos prezidentas, Lietuvos
aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo bei Lietuvos kūno kultūros
akademijos atstovai ir kiti.
Sausio pradžioje Vyriausybė posėdyje pritarė studijų reformai - studijų
krepšelio ir valstybės remiamų paskolų sistemos įvedimui. Krepšeliai būtų
skiriami geriausiais rezultatais mokyklas baigusiems abiturientams - jiems
už studijas mokėti nereikėtų. Nepatekusieji į valstybės finansuojamas vietas
galės rinktis mokamas studijas. Planuojama, kad paskolų sistema bus sukurta
vėliausiai iki liepos 1 dienos.
Šiuo metu svarstomame Mokslo ir studijų įstatyme numatoma, kad
abiturientas krepšelį gauna dvejiems metams. Po dvejų metų studentas
krepšelį praranda, jei jo vidurkis yra 2 balais žemesnis už bendrą.
Žadama, kad iki 10 proc. geriausius rezultatus pasiekusių studentų,
mokėjusių už mokslą, baigę universitetą galės sumokėtus pinigus atgauti arba
bus atleisti nuo paskolos grąžinimo.
ŠMM vasario gale paskelbė normines studijų kainas bei studijų krepšelių
skaičių, tenkantį skirtingoms studijų sritims. Daugiausia studijų krepšelių
tektų socialinių ir technologinių mokslų pirmakursiams, norminė studijų
kaina svyruoja nuo 3361 iki 18 854 litų.