Valstybės vadovas atkreipė dėmesį į intensyvius ir nuoširdžius Lietuvos ir Suomijos santykius bei pabrėžė, kad Lietuva mato plačias bendradarbiavimo perspektyvas branduolinės energijos ir aplinkosaugos srityse, plėtojant energetikos ir transporto infrastruktūrą, derinant pozicijas ES.
„Lietuva ir Suomija turi dirbti kartu su kitomis Baltijos ir Šiaurės šalimis, kad įveiktų dabarties ekonominius sunkumus ir bendromis jėgomis dar labiau sustiprintų Baltijos regioną“, - sakė Lietuvos vadovas.
Suomijos užsienio reikalų ministras išreiškė įsitikinimą, kad artėjantis Lietuvos pirmininkavimas Baltijos jūros valstybių tarybai neabejotinai prisidės prie šio regiono ekonomikos ir konkurencingumo stiprinimo.
Aptariant energetinio saugumo klausimus A.Stubbas pabrėžė, kad Europa turi sustiprinti vidaus energetikos politiką ir kartu spręsti energetinių šaltinių diversifikavimo problemą.
Pasak Suomijos užsienio reikalų ministro, Lietuva šioje srityje yra geras pavyzdys. Suomija pritaria kuo spartesniam Šiaurės ir Baltijos šalių energetikos rinkų sujungimui ir remia rengiamus elektros jungčių projektus.
Prezidento teigimu, Lietuva turi mokytis iš Suomijos, kaip žengti atominės energetikos plėtros kryptimi.
Kalbėdamas apie ES Rytų politiką, A.Stubbas pažymėjo, kad Lietuva visada buvo „pirmoje gretoje“ šalių, skatinančių stiprinti ES dėmesį kaimyninėms šalims Europos Rytuose.
V.Adamkus išreiškė viltį, kad gegužės 7 d. vyksiančiame ES ir Rytų šalių vadovų susitikime pavyks sėkmingai patvirtinti visai Europai svarbų Rytų partnerystės projektą.
Kalbėdamas apie sudėtingą situaciją Gruzijoje, šalies vadovas apgailestavo dėl vakarykštės gruzinų policininko žūties.
„Tai dar viena auka po to, kai Europos Sąjunga paskelbė, jog Medvedevo ir Sarkozy taikos plano sąlygos yra įvykdytos. Iki šiol tarptautiniai stebėtojai negali įžengti į okupuotas teritorijas, pabėgėliams neleidžiama grįžti į gimtąsias vietas, neveikia Ženevos derybų raunde pasiekti susitarimai“, - pabrėžė V.Adamkus.
Susitikime taip pat aptartas abiejose šalyse daug nuogąstavimų dėl grėsmės aplinkai keliantis „Nord Stream“ dujotiekio projektas Baltijos jūros dugnu.
„Žinodami, kokią nenuspėjamą ir nežinomą grėsmę kelia tokios milžiniškos statybos Baltijos jūroje, kuri jau dabar yra viena labiausiai užterštų, esame labai sunerimę. Lietuva ir Suomija kartu su kitomis Baltijos šalimis turi dirbti labai atsakingai, kad įvertintų keliamą dujotiekio grėsmę viso Baltijos jūros regiono ekologinei sistemai“, - cituojamas V.AdamkuspPrezidento spaudos tarnybos pranešime.
Suomijos diplomatijos vadovas, viešėdamas Vilniuje, susitiko ir su ministru pirmininku Andriumi Kubiliumi, užsienio reikalų ministru Vygaudu Ušacku, skaitė paskaitą Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.