Tai sakoma trečiadienį Teisėjų tarybos kreipimesi į prezidentą,
Vyriausybę ir visuomenę.
„Šiems metams numatytas teismų biudžetas vėl ketinamas smarkiai mažinti.
Tai ypač neigiamai atsilieps teismų darbui, nes dėl lėšų trūkumo teismai
atsidurs beviltiškoje padėtyje, kai praktiškai nebus įmanoma įvykdyti
įstatymuose numatytų teismų įsipareigojimų: skirti ekspertizių, siųsti
šaukimų apie teismo posėdžius ar įteikti priimtų sprendimų kopijų, galų gale
susimokėti už paslaugas“, - rašoma Teisėjų tarybos laiške.
Anot Teisėjų tarybos, 2009 m. biudžetas priimtas neatsižvelgus į
praėjusių metų pabaigoje priimtą Teisėjų atlyginimų įstatymą, pagal kurį
pasikeitė teisėjų atlyginimų dydžiai. „Net ir šias neadekvačias įstatymui
lėšas darbo užmokesčiui teismams vėl ketinama mažinti. Tačiau
neatsižvelgiama į tai, kad bylų skaičius nuolat auga, o žmogiškųjų resursų
ištekliai yra riboti. Ribotos gali tapti ir žmogiškosios galimybės“, -
įspėja teisėjai.
Finanasų ministras Algirdas Šemeta sako, kad teismams nuolaidų neketinama
daryti, nors pabrėžė, kad galutinį sprendimą priims Seimas. Vyriausybė irgi
dar nėra galutinai apsisprendusi, ką siūlys Seimui, ji prie šio klausimo
grįš pirmadienį.
„Aš jums galiu duoti biudžetą ir jūs paimkite ir sumažinkite jį 3 mlrd.
litų. Be abejo, tai yra skausminga ir teismams, ir Prokuratūrai, ir kitoms
viešajame sektoriuje dirbančioms institucijoms. Tai jeigu, viena vertus, mes
kiekvieną dieną kalbame, kad reikia ten mažinti ir ten mažinti, tai kai
vyksta realus mažinimas, kažkodėl visi pradedame piktintis. Aš manau, kad ne
laikas yra piktintis, yra laikas daryti fiskalinę konsolidaciją. Jeigu mes
to nepadarysime, aš manau, kad pasekmės bus daug blogesnės“, - žurnalistams
sakė A.Šemeta.
Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė BNS sakė, kad dėl galimo lėšų
skyrimo mažinimo teismai galės atlikti tik būtinąsias funkcijas.
„Mums buvo pranešta, kad teismams asignavimai mažinami 12,571 mln. litų.
Iš jų daugiau kaip 6 mln. litų tenka kitoms išlaidoms, kurias sudaro
išlaidos elektros energijai, šildymui, apmokėjimai už ekspertizes, pašto
išlaidos, apmokėjimai liudytojams ir nukentėjusiesiems“, - teigė teisėja.
L.Garnelienė tvirtino, kad remiantis pirminiais skaičiavimais, šių metų
pabaigoje maždaug dviem mėnesiams visi teismai neturės lėšų padengti
būtinųjų išlaidų.
Teisėjų taryba pranešime pareiškė matanti vienintelę išeitį, kaip
išgyventi turimomis lėšomis, - „išnaudojus teismams skirtas biudžeto lėšas
ir nesant jokių finansinių galimybių užtikrinti tolimesnio darbo, teismai
bus priversti laikinai nevykdyti savo tiesioginės veiklos - teisingumo
vykdymo“.
Taryba ketina artimiausiu metu kreiptis į teismus, prašydama atlikti
tikslius skaičiavimus ir informuoti, kada numatomos priverstinės jų teismo
„atostogos“.
Teisėjų tarybos pirmininkė tikisi, kad skaičiavimų rezultatus taryba gaus
iki kito posėdžio, kuris vyks balandžio 24 d.
„Akivaizdu, kad tokiu atveju iškils grėsmė bylų išnagrinėjimo terminų
pailgėjimui ir, tikėtina, Europos Žmogaus Teisių Teismą užplūs skundai dėl
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, t. y.
teisės, kad byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką,
pažeidimo“, - įspėjama laiške.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas konservatorius Stasys
Šedbaras BNS pripažino tokio pranešimo nematęs, tačiau svarstė, kad tokia
situacija galima.
„Be abejo, tie mažinimo procentai - dar tik projektai, dar Seimui nėra
pateiktas biudžeto tikslinimas, po to svarstysime ir mūsų komitete bei,
matyt, Biudžeto ir finansų komitete. Kalbėsimės ir matysime. Jeigu metų
pabaigoje tokia situacija susiklosto, bandysime kalbėti dabar“, - teigė
parlamentaras.
S.Šedbaras pripažino, kad rengimasis mažinti skiriamas lėšas teismams
vertintinas neigiamai, tačiau, anot jo, reikia atsižvelgti į sunkią
ekonominę situaciją šalyje.