Naujiena pribloškė vicemerą
Joniškėlio apylinkių seniūnija, lyginusi kelią link unikalaus gamtos paveldo paminklo – Skalių kalno dolomito atodangos bei tvarkiusi jo apsaugos zoną, pasirodo, prižiūrėjo privačią teritoriją.
Savivaldybės vadovai daugiau nei 10 metų nežinojo, kad žemė aplink Stipinų kaime esantį gamtos paminklą grąžinta savininkui, o po to – ir perparduota užsieniečiams.
Rajono mero pareigas einantis vicemeras Povilas Balčiūnas prisipažino tik praėjusį penktadienį, po pietų, sužinojęs, kad žemė aplink Skalių kalną privatizuota. Ši žinia pribloškė laikinąjį rajono vadovą.
„Jei žemėtvarkos tarnyba priklausytų savivaldybei, o ne apskričiai, tokių nesąmoningų klaidų būtų išvengta. Žinotume apie privatizuojamus žemės plotus“, – piktinosi P.Balčiūnas.
Turistus plukdys valtelėmis?
Mero pavaduotojo manymu, dabar nieko kito neliko, kaip tik derėtis su žemės savininku – švedų kapitalo bendrove „Alfa agro“. Tik nuo jos savininkų priklausys, ar per jų žemę – Skalių kalno apsaugos zoną – galės vaikščioti turistai, norintys pamatyti unikalų gamtos paminklą.
„Priešingu atveju dolomito atodangą rajono gyventojai ir svečiai galės pamatyti nebent plaukdami valtelėmis pro šalį tekančia Mūšos upe“, – teigė vicemeras.
P.Balčiūnas pridūrė, kad jis kol kas negirdėjo apie konfliktus tarp geologijos objekto lankytojų ir žemės savininkų.
Rajone – keturi paminklai
Savivaldybės administracijos Investicijų ir turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas ekologijai Algimutis Balčiūnaitis prisipažino, jog kitos tokios ypatingos dolomito atodangos Lietuvoje jis nežino.
Valstybės saugomais gamtos paminklais paskelbtus objektus prižiūri rajono seniūnijos. Jų darbuotojai tvarko teritorijas, pjauna žolę.
Valdininko duomenimis, Pasvalio rajone yra 4 valstybės saugomi gamtos paveldo objektai.
Be Skalių kalno, geologijos paminklais paskelbtas Pasvalyje, smegduobėje prie Lėvens upės, ištryškęs Žalsvasis šaltinis bei Daujėnų seniūnijoje esantys Petraičių akmuo ir Barklainių baltasis šaltinis.
Savininkui nustatė apribojimus
Panevėžio apskrities viršininko administracijai pavaldaus Pasvalio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja Genovaitė Pakštaitienė tikino, kad 1998 metais beveik 30 hektarų žemės ploto nuosavybė buvusio savininko paveldėtojui buvo atkurta teisėtai.
Žemėtvarkininkės žiniomis, prieš 5 metus šis nemažas sklypas buvo parduotas kaimyniniame rajone registruotai užsienio kapitalo įmonei. Didžioji dalis šios žemės – dirbama.
„Žemę grąžinome laikydamiesi galiojančių įstatymų. Savininkui, į kurio sklypą įtraukta gamtos paminklo apsaugos zona, nustatėme apribojimus. Pardavus žemę kitam savininkui, nustatytos sąlygos naujajam šeimininkui perduotos automatiškai“, – tvirtino G.Pakštaitienė.
Zonoje veikla uždrausta
Pasak Pasvalio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojos, gamtos paminklo apsaugos zonos tvarkomos, laikantis Aplinkos ministerijos išduotų sąlygų arba pagal suderintus projektus.
Nuo dolomito atodangos šlaito nustatyta 25 metrų pločio apsaugos zona. Šioje teritorijoje draudžiama naikinti, žaloti ir keisti reljefą, arti žemę, jos savininkas negali trukdyti lankyti saugomo objekto.
Problemos dėl objekto lankymo nematė ir Pasvalio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas Petras Stasiulionis.
„Visą laiką gamtos paminklas buvo privačioje žemėje. Graži seniūnijos iniciatyva tvarkyti Skalių kalną, tačiau visus darbus seniūnas privalo derinti su savininku“, – teigė P.Stasiulionis.
Jaunuoliai naikina aplinką
Joniškėlio seniūnas Gintautas Povilionis sakė, jog Skalių kalnas ir teritorija aplink jį yra mėgstama jaunimo, moksleivių bei turistų. Ši vieta tapo jaunavedžių traukos objektu. Pro dolomitų atodangą tekančioje Mūšoje mėgsta žvejoti žvejai.
Seniūnija įrengė laužavietę, pastatė lauko tualetą, pavėsinę, suoliukus ir stalus, šlaito viršų aptvėrė medine tvorele, kad žemyn iš kelių metrų aukščio nenukristų žmonės, o ypač – neatsargūs vaikai.
Tačiau prie Skalių kalno į atokią vietą linksmintis atvažiuojantys jaunuoliai lauko tualetą sunaikino, stalą sulaužė, laužavietėje sudegino tvorelę. Teritoriją jie visad palieka prišiukšlintą.
Seniūnas sakė, kad žemės savininkų niekada nei girdėjo, nei matė, todėl nežino, ar jie labai norėtų užverti turistams kelią per jų žemę.
„Panevėžio ryto“ korespondentui susisiekti su žemės savininkais vakar nepavyko: jų telefonas buvo išjungtas.
Kalną pavadino uolienų vardu
Joniškėlio apylinkių seniūnijoje, Stipinų kaime, dešiniajame Mūšos upės krante, stūksantis dolomito atodangos šlaitas neatsitiktinai pavadintas Skalių kalnu.
Dolomitas dar vadinamas kalkėmis, kalkakmeniu, klintimis ir skala. Būtent nuo pastarojo žodžio dolomito atodanga ir gavo Skalių kalno pavadinimą.
Dolomito atodanga sudaryta iš devono sistemos stipinų ir pamūšio svitų uolienų. Skalių kalno dolomitas susidarė prieš 350 milijonų metų jūros dugne iš ištirpusių karbonatinių nuosėdų. Jūroms nusekus ir iškilus jų dugnui oksiduojantis uolienoms pakito dolomito spalva: iš pilkos jis pasidarė gelsvai pilkas.