Atvirų vandens telkinių nebuvo, tad už gamtos teršimą ūkininkui atsakyti neteks.
„Bet šią pamoką turėtų išmokti kiti ūkininkai, nuo balandžio pirmosios jau gavę teisę iš fermų išvežti ir išlaistyti srutas bei skystą mėšlą į dirbamus laukus. Taršos krovinius jie turėtų gabenti tik sandariomis ir patikimomis priemonėmis“, - sako Šilutės aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Valentinas Ščerveninas.
Šiandien jo vadovaujamas keliolikos žmonių kolektyvas prie miesto pakraštyje įsikūrusios įstaigos surengė aplinkos švarinimo talką. Prisidėjo ir kaimynai, Visuomenės sveikatos centro darbuotojai.
O Nemuno deltos regioninio parko ekologas Robertas Kubilius, pasikvietęs grupę Šilutės moksleivių, vakar ir šiandien švarino Rusnaitės, Pakalnės ir Skirvytės pakrantes Rusnės saloje. Tai vietos, į kurias ordomis plūsta meškeriotojai iš visos Lietuvos, o po žvejybos kasmet palieka kalnus šiukšlių. Daugiausia – tuščių butelių.
„Nežinau, kodėl taip negerbia žvejai gamtos, be kurios neįsivaizduoja pramogų“, - žurnalistei sakė užkalbinta šilutiškė Reda prie meškeriotojų apgultos Skatulės siurblinės Rusnės saloje. Ji bandė pasididžiuoti laimikiu, bet sutriko, pastebėjusi, kad čia pat – prieš ją žvejojusiojo... krūva.
Moksleivių ir suaugusiųjų talkos Nemuno deltos upių, Kuršių marių pakrantes kuopia kasmet, bet po šiltojo metų sezono tą patį palikimą randa vėl. „Gal šiai kartai išmirus, kita bus kultūringesnė?“ - spėliojo Reda.