Seimas kovo 26-osios nutarime prašo KT ištirti, ar 2008 metų kovą
priimtoje rezoliucijoje „Dėl Lietuvos kariuomenės organizavimo principų“
esanti nuostata, kad „tikslinga pereiti prie profesinės ir savanorių karo
tarnybos pagrindu organizuotos Lietuvos kariuomenės“, privalomąją karo
tarnybą išsaugant tik mobilizacijos atveju, o privalomosios pradinės karo
tarnybos poreikį persvarstyti kiekvienais metais Seimo sprendimu tvirtinant
ribinius karių skaičius, neprieštarauja Konstitucijai.
Parlamentarai taip pat klausia, ar Konstitucijai neprieštarauja
Vyriausybės pernai birželį priimtu nutarimu patvirtinta naujos redakcijos
Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo koncepcija ir įstatymai,
kuriais nustatoma principinė kariuomenės struktūra 2008 ir 2009 metais.
Konstitucijoje numatyta, kad Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio
ginkluoto užpuolimo - kiekvieno piliečio teisė ir pareiga, o įstatymo
nustatyta tvarka Lietuvos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją
krašto apsaugos tarnybą.
Kreipimąsi į KT inicijavę parlamentarai - valdantieji konservatoriai,
taip pat iniciatyvą parėmę opozicinių Darbo partijos ir „tvarkiečių“
frakcijų atstovai teigia, kad Konstitucijoje įtvirtintas karo prievolės
institutas nėra savitikslis, kad jo paskirtis yra parengti piliečius, kurie
galėtų deramai vykdyti savo konstitucinę pareigą ginti Lietuvos valstybę nuo
užsienio ginkluoto užpuolimo.
„Įstatymu ar kitu Seimo, Vyriausybės aktu numačius galimybę neatlikti
privalomosios pradinės karo tarnybos visiems LR piliečiams, jie gali likti
neparengti vykdyti šią savo konstitucinę teisę ir pareigą“, - teigiama
kreipimosi tekste.
Rezoliuciją, sukėlusią abejonių dėl atitikimo Konstitucijai, Seimas
priėmė pernai kovą. Remiantis ja ir kitais teisės aktais tuometinis krašto
apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas pernai rugsėjį pasirašė
įsakymą dėl šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą sustabdymo.
Ministro įsakymu taip pat nustatyta, kad dabar privalomąją pradinę karo
tarnybą atliekantys kariai tarnaus iki 2009 metų liepos 1 dienos, o vėliau
bus paleisti. Tuo metu įstatymai numato, kad šauktinių turėtų nebelikt iki
2013 metų.
Šiuo metu tarp 26 NATO narių, be Lietuvos, šauktinių kariuomenes turi
Estija, Norvegija, Graikija, Turkija, Vokietija bei Danija, beje, pastaroji
sutrumpino privalomosios tarnybos trukmę iki 3 mėnesių trunkančių mokymų.