Prie Atlanto vandenyno esančiame garsiajame Ist Hamptono kurorte kol kas dar vėsu ir tuščia.
Ten, kur vasarą keliaudamas į susitikimą J.Kazickas kelyje užtrunka valandą, dabar užtenka pusvalandžio. Niujorko grietinėlė dar nesuvažiavo į vieną prabangiausių JAV atostogų vietų.
„O gal tai jau buvusi prabangiausia vieta“, – pajuokavo J.Kazickas.
1989-aisiais jis persikėlė gyventi į prabangų namą Ist Hamptone ir pradėjo nekilnojamojo turto verslą.
Bet pernai, jau alsuojant krizei, Amerikos lietuvis paliko didžiulę kompaniją „Brown Harris Stevens“, kuriai pardavė savo nekilnojamojo turto verslą „Dunemere Associates“, kad galėtų išmėginti naujus savo sumanymus.
Turtas – ir svetainės adresas
„Mano naujasis verslo modelis nėra paprasta nekilnojamojo turto agentūra, kuri sėdi ir tikisi stebuklo“, – paaiškino J.Kazickas.
Netoli Manhatano esančiuose Hamptonuose, kur dauguma žmonių turi namus atostogoms, nuosavybės kainos mažėjo kartu su Volstrito finansininkų premijomis. Pernai ten pardavimas sumažėjo net 40 procentų.
Tačiau kaip tik tuo metu J.Kazickas su savo partneriu Jamesu Youngu įkūrė „Rosehip Partners“ bendrovę, o netrukus atidarė interneto svetainę hamptonsrentals.com (lietuviškai – nuoma Hamptonuose).
„Žmonės dabar nebeperka parduotuvėse. Jie perka savo miegamajame įsijungę kompiuterį“, – įsitikinęs J.Kazickas.
Dviračio jis neišrado, bet šioje srityje net Amerikoje dar yra erdvės kurti.
„Internetas yra kaip žemė, o interneto svetainių adresas – tarsi nekilnojamasis turtas. Kai kurie nieko neverti. Bet vertę kuria tai, ką su tuo adresu veiki“, – kalbėjo verslininkas.
Reklamuoja ir konkurentus
- Nedaug kas ekonomikos sunkmetį laiko palankiu pradėti verslą. Kodėl jums atrodo kitaip? - „Lietuvos rytas“ paklausė J.Kazicko.
- Nekilnojamojo turto rinkai šis metas tikrai nėra geras, bet jis tinkamas mūsų projektui.
Hamptonuose būsto nuomos rinka buvo labai padrika.
Nebuvo jokios centrinės duomenų bazės. Jei norėjai išnuomoti savo namą, turėjai pateikti skelbimą kiek įmanoma daugiau agentūrų.
Bet tai sukelia problemų, nes, pavyzdžiui, sugalvojęs sumažinti kainą, turėsi skambinti visiems iš eilės ir tai pranešti. Mes nutarėme spręsti šią problemą ir sukurti agentūrą bei interneto svetainę, kuri skirtųsi nuo visų kitų.
Spalio mėnesį atidarėme svetainę hamptonsrentals.com. Pakanka vieną kartą čia pasiskelbti, ir kitos agentūros automatiškai gaus visą informaciją apie tavo namą. Taigi negaišdamas laiko gali dirbti su tiek brokerių, kiek tik nori.
Mūsų vadybos filosofijos smaigalyje yra ir pats svetainės adreso pavadinimas – hamptonsrentals.com. Jeigu žmogus nori išsinuomoti namą Hamptonuose, jis greičiausiai interneto paieškoje įves du žodžius: „Hamptons“ ir „rent“. Vadinasi, kaipmat suras mūsų puslapį.
Kai priimi į darbą agentus, pirmasis jų klausimas dažnai būna: kaip gausiu klientų? Mes šią problemą lyg ir išsprendžiame, nes kasdien svetainėje vidutiniškai sulaukiame apie 20-40 paklausimų. Klientų ieškoti nereikia. Juos randa ši mašina, kurią užkūrėme.
Visai vasarai nebesinuomoja
- Nejaugi verslo nestabdo krizė? Ar Hamptonuose susidomėjimas prabangiomis atostogomis nesumažėjo?
- Iš ekonomikos liko skarmalai. Nekilnojamojo turto rinkai tai tikrai blogiausias metas, kokį man yra tekę kada nors matyti. To negali nuslėpti, per daug pinigų dingo.
Prasidėjo perkainojimo procesas, kuris užtruks, o nekilnojamasis turtas tapo auka. Kenčia ir nuomos rinka.
Įvyko keli dalykai, kurių mes nesitikėjome. Pavyzdžiui, Niujorke žmonės nuomodavosi namą dažniausiai visai vasarai. Išleisdavo 10 tūkst., kartais 50, 200 ar net 500 tūkst. dolerių.
Dabar žmonės nori nuomotis vienai ar dviem savaitėms. Žinant ekonominę padėtį, tai nestebina. Bet mums darbo yra keturis ar penkis kartus daugiau, o komisiniai – tokie patys. Mūsų pelnas – tik iš nuomos, nes interneto portalo paslaugos yra nemokamos.
- Norite pasakyti, kad gaunate pelno, kai aplink visi verkia dėl užšalusio verslo?
- Renkame komisinius. Pinigai keliauja į banką.
Žinoma, pelno kol kas neturime, bet tam reikia laiko.
Vertę kuria ir namo istorija
- Nuosmukis naudingas paprastiems žmonėms, nes pasiūla didesnė, kainos mažesnės. Ar Amerikoje savininkai pasirengę siūlyti nuolaidas?
- Žinoma, kainos nukrito. Bet yra vienas labai įdomus dalykas. Čia, Hamptonuose, kurie visada būdavo vertinami kaip aukščiausios klasės vieta, brangiausių namų kainos nenukrito tiek, kiek turėtų, kad dabar būtų kam juos nuomotis.
Galbūt todėl, kad savininkams nesvarbu, ar jie išnuomos, ar ne. Kita priežastis gali būti ta, kad nuomotojai yra atitrūkę nuo realybės.
Informacija internete kaip tik ir leidžia savininkams palyginti savo nuosavybę su kitų. Taip atsiranda konkurencija.
- Kai kurių prabangių namų Hamptonuose kaina nuo praėjusios vasaros nukrito net milijonu dolerių.
Kaip laikosi jūsų namas prie vandenyno, kuriame vasaras kadaise leido ir aktorė Marilin Monroe?
- Kalbant apie šio namo vertę, svarbiausia yra jo istorija. Būstą esame padidinę, kad būtų vietos visai šeimai. Bet išsaugojome kai kurias detales, kurios įrodo, kad tai yra buvęs M.Monroe namas. Būtent tuo jis vertingas.
Skelbiasi ir konkurentai
- Kada ateis metas jūsų verslo idėjas pritaikyti nekilnojamojo turto pardavimo, o ne tik nuomos rinkoje?
- Nuoma niekada nebus didžiulių pinigų darymo mašina, o projektui subręsti reikės dar poros metų. Šią vasarą ruošiamės atidaryti būsto pardavimo interneto svetainę ir pritaikyti jau išmoktas pamokas.
Pavadinime vėl bus žodžiai, kuriuos žmonės rašo interneto paieškose: hamptonsproperties.com (Hamptono nekilnojamasis turtas). Todėl jis turėtų atsirasti pirmajame paieškos rezultatų trejete. Juk būtent čia ateityje vyks visi karai.
Senasis šio verslo modelis, kai agentūros turi gražiausias patalpas ir už jas moka didžiulius pinigus, dabar atsisuka prieš pačius verslininkus. Juk kone 85-90 proc. namų paieškų prasideda internete.
Mūsų puslapyje gali reklamuotis ir konkurentai. Tai patinka ir jiems, ir klientams.
Visada sakau žmonėms, kad iš tiesų esame informacinė bendrovė, kuri užsiima nekilnojamuoju turtu.
Reikia naujų žaidimo taisyklių
- Neseniai buvote Vilniuje, kur turite informacinių technologijų verslą „Baltnetos komunikacijos“. Ar pastebėjote nuotaikų Lietuvoje ir JAV skirtumų?
- Žmonių, su kuriais bendravau, visiško žlugimo ir nusivylimo nuotaikų nepajutau. Manau, kad Lietuva nebus taip stipriai pakirsta kaip jos kaimynės. Aišku, visi kenčia nuo nuosmukio. Bet mūsų šeimos verslas Lietuvoje laikosi gerai.
Buvo įdomu stebėti jaunus entuziastingus darbuotojus. Mes stengiamės savo verslo struktūrą laikyti perregima, kad darbuotojai suprastų, koks svarbus yra pelnas, kad jis nekeliauja vien į akcininkų kišenes.
Žinoma, nekilnojamojo turto rinkai dabar sunku visame pasaulyje. Per pastaruosius 18 mėnesių dingo daug pinigų.
Tai – globali problema, todėl reikia naujų visuotinių žaidimo taisyklių.
Nors laikai blogi, esu tikras, kad viskas atsigaus, tiktai tam reikia veiklių bendrovių. Todėl mums šis metas be galo įdomus.
- Esate vienas iš nedaugelio, per krizę nusiteikusių labai optimistiškai.
- Aš rizikuoju apskaičiuotai ir manau, kad radau gerą nišą.
* * *
Lietuvos gyventojai – tarp pesimistų
Pasaulinio rinkos tyrimų institutų tinklas IRIS 2009 metų vasarį devyniolikoje pasaulio šalių atliko gyventojų nuostatų bei kovos su ekonomikos krize veiksmų tyrimą.
* 23 proc. Lietuvos gyventojų sutinka su teiginiu, kad dabartinė ekonominė padėtis šalyje yra prasčiausia per visą jų gyvenimą. 40 proc. lietuvių dėl esamos situacijos kaltina nacionalinę valdžią, o jos vykdomą antikrizinę politiką palaiko vos 6 proc. žmonių.
* Geriausiai savo vyriausybės pastangas krizei įveikti vertina olandai ir australai (po 64 proc.).
* 53 proc. lietuvių mano, kad krizė truks daugiau kaip dvejus metus, o asmeninės finansinės situacijos pagerėjimo laukia vos 8 proc. apklaustųjų.
* Daugiau nei 60 proc. JAV, Kanados, Australijos ir Pietų Korėjos gyventojų tiki, kad krizė baigsis per dvejus metus. Iš Europos šalių optimistiškiausi – olandai (69 proc.).
* Rusai ir kinai dažniau nurodė, kad yra matę ir blogesnių laikų, o net 89 proc. JAV ir 78 proc. Pietų Korėjos gyventojų dabartinę krizę vertina kaip baisiausią jų gyvenime.
* Net 60 proc. Lietuvos gyventojų yra įsitikinę, kad be valdžios įsikišimo laisvoji rinka veikia prastai. Panašiai mąsto tokia pat dalis rusų, lenkų ir prancūzų. Mažiausiai valstybės kišimusi į rinką žavisi britai – 26 proc.
* Bankus ir apskritai finansų sektorių dėl krizės labiausiai kaltina vokiečiai (36 proc.), Lietuvoje, kaip ir Airijoje bei Ispanijoje, tokių žmonių yra apie 20 proc. (ELTA, LR)