Ūkininkas pats imsis pieno perdirbimo

Pieno kainos krinta, tačiau Saulius Zakarauskas neketina nuleisti rankų: iš tėvų perėmęs ūkį ir gavęs ES paramą, jaunasis ūkininkas imsis ir pieno perdirbimo.

S.Zakarauską šiomis dienomis įmanoma rasti tik fermose Vaikutėnų kaime Utenos rajone. Jose jis – nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro. Padedant tėvui Stasiui Zakarauskui Saulius užsimojo pasistatyti nedidelį pieno perdirbimo cechą.

„Po dviejų savaičių jis bus baigtas“, – žadėjo Saulius.

Statyti cechą jį verčia mažėjančios pieno supirkimo kainos. Jos jau neatsveria savikainos.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ paėmęs paramą S.Zakarauskas nutarė imtis dar ir pieno perdirbimo.

Prie fermos Vaikutėnuose sukiojosi ir graži tamsiaakė mergina. Tai – Roberta, 25 metų Sauliaus sužadėtinė. Naujajame ceche užteks darbo ir jai. „Ką padarysi – reikės imtis“, – nesibaimino sunkaus darbo mergina.

Nedideliame cechelyje prie fermos ūkininkai žada sukti grietinę, sunkti varškę, spausti sūrius, netgi mušti sviestą. „Gaminsime viską, ką tik pirks“, – sakė S.Zakarauskas.

Šiuos produktus ūkininkai ketina patys ir pardavinėti.

„Vešime į turgų Vilniuje“, – planavo Saulius.

Statyti prie fermos cechą ir patiems imtis pieno perdirbimo jaunuosius ūkininkus privertė nuolat krintančios pieno supirkimo kainos. „Dabar – tragiška. Po 40 centų superka“, – guodėsi jie.

Šiame ūkyje pieno savikaina yra kur kas didesnė nei 40 centų. „Degalai kainuoja, už elektros energiją kas mėnesį po 3 tūkst. litų sumokame“, – tvirtino ūkininkai.

Nedidelė pieno supirkimo kaina dar nėra galutinė. „Ganykliniu laikotarpiu žada tik 28 centus už litrą“, – sakė Saulius.

Tačiau jis nenori nuleisti rankų. Saulius paklausė naujojo žemės ūkio ministro Kazimiero Starkevičiaus – kad pažabotų pieno perdirbėjų monopoliją, ėmėsi nuosavo cecho statybos.

Tai nėra paprasta. Ir nedideliems cechams keliami lygiai tokie pat higienos ir veterinarijos reikalavimai kaip ir didžiosioms pieno perdirbimo įmonėms. „Pienas – maisto produktas. Tai – ne juokas“, – supranta ūkininkas.

Tačiau į naująjį cechą jis deda daug vilčių. „Atvažiuokite po dviejų savaičių, pamatysite – cechas ūš“, – kvietė Saulius.

65 karvių fermą ir 60 ha žemės Saulius perėmė iš savo tėvų – Stasio ir Nijolės Zakarauskų.

Perleidę ūkį sūnui N.Zakarauskienė ir S.Zakarauskas pagal KPP priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės gamybos“ gauna europines išmokas.

Anksčiau jie ūkininkaudami pasinaudojo ES parama pagal ankstesnio paramos laikotarpio priemonę „Standartų laikymasis“. Tuomet pasistatė melžimo aikštelę ir modernų srutų rezervuarą. Perimdamas iš tėvų ūkį S.Zakarauskas taip pat pasinaudojo jaunųjų ūkininkų įsikūrimui skiriama parama.

Už jauniesiems ūkininkams skiriamą paramą S.Zakarauskas nusipirko naują traktorių.

Vieni stambiausių Vaikutėnų ūkininkų Zakarauskai nieko nesamdo, net melžėjų.

Visus darbus ūkyje nudirba jų šeima.

Utenos kolegiją baigianti Roberta melžia, tuos pačius mokslus išėjęs Saulius gyvulius ir šeria, ir pašarų jiems pagamina.

Todėl jis norėjo universalaus traktoriaus.

Tokio, kuriuo galėtų ir pjauti, ir grėbti, ir šienainio ritinius sukti. Toks traktorius kainavo 270 tūkst. litų.

Pagal KPP priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ S.Zakarauskas gavo maksimalią – 138 tūkst. litų paramą.

Taigi kita tiek jam teko pridėti iš savų lėšų.

„Teko lįsti į banką, gerai, kad paskui laiku išlindo“, – sakė vyresnysis S.Zakarauskas.

Kai bankuose pradėjo augti palūkanos, Saulius paskolą jau buvo grąžinęs.

Gauti jaunojo ūkininko paramą S.Zakarauskui nebuvo sunku. Tai, kad ūkį jis perėmė iš savo tėvų, buvo jo pranašumas.

Tačiau verslo planas, kurį jam teko parengti, jam pasirodė gana sudėtingas. Jis jo net nebandė pats rengti – samdė specialistus.

„Verslo planą kelis kartus teko taisyti, tikslinti – neturiu tiek nei laiko, nei kantrybės“, – numojo Saulius ranka.

Nuo šiol paramos sieksiantiems jauniesiems ūkininkams bus lengviau – verslo planą jie galės paruošti kur kas paprastesnį.

Verslo plano kaip atskiro dokumento pateikti nebereikės, tereikės užpildyti tipinio verslo plano formą, kuri yra sudėtinė paraiškos dalis.

„Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ – viena populiariausių investicinių KPP priemonių.

Pagal ją sparčiausiai mokama Europos Sąjungos (ES) parama.

Per praėjusius ir užpraeitus metus Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) pagal minėtą priemonę sulaukė 1246 jaunųjų ūkininkų paraiškų.

Su 980 žemdirbių jau pasirašytos sutartys ir jiems išmokėta daugiau nei 97 mln. litų paramos.

Naujasis paraiškų laikotarpis prasidėjo balandžio 1 d.

Paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos bus galima teikti iki gegužės 29 d.

* * *

* Pareiškėjams, kuriantiems gyvulininkystės, augalininkystės arba mišrų ūkį, už 1 ha ŽŪN skiriama 3452 Lt paramos.

* Specializuotus daržininkystės, vaistažolininkystės, gėlininkystės, uogininkystės ar sodininkystės ūkius kuriantiems jauniesiems ūkininkams mokama 6906 Lt už 1 ha.

* Vienam ūkiui maksimali paramos suma gali siekti 138 112 litų. Jos dydis priklauso nuo tinkamų finansuoti išlaidų be PVM ir valdomo žemės ūkio naudmenų (ŽŪN) ploto.

* ES paramos lėšos gali būti panaudotos įsigyjant naują žemės ūkio techniką, projekto reikmėms skirtą kompiuterinę įrangą.

* Už paramos lėšas galima statyti ar rekonstruoti gamybinius pastatus, sukurti tam tikrą infrastruktūrą ūkininko valdoje, kuri būtų susijusi su žemės ūkio produktų gamyba, apdorojimu ir paruošimu realizuoti.

* Kilus klausimų, susijusių su šia ar kita KPP priemone, galima pasikonsultuoti su NMA informacijos teikimo skyriaus specialistais. Jiems galima rašyti elektroninio pašto adresu info@nma.lt arba paskambinti telefonu Vilniuje (8 5) 252 6999.

* * *

* Pareiškėjas negali būti jaunesnis kaip 18 metų, bet ir ne vyresnis kaip 40 metų.

* Jis privalo turėti pakankamai profesinių įgūdžių ir kompetencijos, taip pat turi pateikti išsilavinimą pagrindžiančius dokumentus.

* Reikiamo išsilavinimo neturintys jaunieji žemdirbiai per trejus metus nuo sprendimo skirti paramą priėmimo turi įsipareigoti įgyti profesinį arba aukštąjį žemės ūkio srities išsilavinimą arba privalo išklausyti Jaunųjų ūkininkų kompetencijos ugdymo programą.

* Kuriantys gyvulininkystės, augalininkystės arba mišrų ūkį pareiškėjai nuosavybės teise turi valdyti ne mažesnį kaip 12 ha žemės ūkio naudmenų (ŽŪN) plotą.

* Specializuoto daržininkystės, vaistažolininkystės, uogininkystės ir gėlininkystės ūkio dydis turi būti ne mažesnis kaip 4 ha ŽŪN, o sodininkystės – ne mažesnis kaip 8 ha ŽŪN.

* Kuriant gyvulininkystės, augalininkystės arba mišrų ūkį, per 5 metus nuo paramos paraiškos pateikimo įsipareigojama išplėsti valdą iki ne mažesnio kaip 20 ha nuosavybės teise priklausančio ŽŪN ploto.

* Šis reikalavimas nėra taikomas specializuotiems ūkiams, tačiau šių ūkių savininkai įsipareigoja išlaikyti tokio pat dydžio žemės ūkio naudmenų plotą ir tą patį specializuota produkcija užsodintą plotą, už kurį buvo suteikta parama.

* Jei pareiškėjas paramos paraiškos pateikimo dieną neturi reikalaujamo minimalaus nuosavybės teise valdomo ŽŪN ploto, jis turi pateikti dokumentus ar pasižadėjimą, įrodančius, kad iki paskutinio mokėjimo prašymo pateikimo datos turės reikiamą nuosavybės teise naudojamų ŽŪN plotą.

* Paramos gavėjai turi apdrausti turtą, kuris bus įsigytas ar sukurtas ES skirtomis lėšomis.

Nacionalinės mokėjimo agentūros apmokėta informacija.