Apskričių viršininkų administracijos jau gavo ir finansų ministro Algirdo Šemetos pasirašytus raštus dėl prognozuojamo 2009 m. valstybės biudžeto asignavimų mažinimo.
Žinant, kad apie 36,5 tūkst. gyventojų dar nėra atkurta nuosavybė į žemę, ši žinia pritrenkė ir žemės neatgavusius piliečius, ir žemėtvarkos specialistus - pagal skiriamas lėšas iš darbo turėtų būti atleista beveik tūkstantis darbuotojų.
Brangūs politikų sprendimai
Neigiamai A.Šemetos siūlymus taupyti vertina žemės savininkai. Lietuvos žemės savininkų sąjungos (LŽSS) pirmininkė Antanina Venckūnienė teigia pastebinti, jog per visus tuos metus, kol vyksta žemės reforma, dėl politikų kaltės priimta daugybė pataisų įstatymuose, privelta painiavos, bet už tai atsakomybės niekas nenori prisiimti. Dėl skurdaus finansavimo sustabdžius žemės reformos darbus, pasak A. Venckūnienės, pirmiausia nukentėtų dešimtmečiais žemės laukiantys piliečiai.
„Latvijoje ir Estijoje šis procesas vyko daug sklandžiau, ne taip skausmingai, todėl pasiekta gerokai daugiau nei Lietuvoje, ir žemės savininkai tokių išbandymų nepatyrė. Nutraukus finansavimą reformai, žemės grąžinimo, jos konsolidavimo procesai galutinai sustotų”, - tvirtina Jungtinio demokratinio judėjimo Kauno skyriaus pirmininkė Rūta Zabielienė.
Ypač sudėtinga situacija kai kuriuose Vilniaus bei Utenos apskričių rajonuose.
Darbų ataskaitos rodo, kad ir esant normalioms sąlygoms dėl įvairių priežasčių darbai užsitęstų Ignalinos ir Vilniaus rajonuose.
„Jeigu finansavimas bus sumažintas, strigs ne tik žemės grąžinimo reikalai”, - „Ūkininko patarėjui” sakė Utenos apskrities žemės tvarkymo departamento direktorė Irena Guigienė ir teigė mananti, jog dėl tos priežasties tektų atleisti seniūnijose dirbančius rajonų žemėtvarkos skyrių specialistus.
Problema paliestų ir rangovines organizacijas. „Ūkininko patarėjo” pakalbinti Kauno, Utenos ir Panevėžio apskrityse dirbantys žemėtvarkos specialistai nerimavo, kad toks žingsnis sužlugdytų visas viltis baigti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesą, kaip kad numatyta Vyriausybės programoje.
Netolima praeitis leidžia prisiminti 1997-uosius, kuomet dėl politikų sprendimų buvo sustabdyti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo darbai. Tie patys politikai žemės tvarkymo darbams siūlė telkti ir apmokyti kitų profesijų žmones, tarp kurių buvo nemažai nieko bendro neturinčių su projektavimo ar žemės matavimo dalykais.
Liūdna ir keista, bet būtent valdžios vyrai tuomet teigė, kad žemę gali matuoti bet kas. Šiandien turime to darbo rezultatus. Siuvėjai, elektrikai, agronomai ir kitų sričių specialistai neprilygo žemėtvarkos, hidrotechnikos ar geodezijos specialistams, o jų darbo liūdni rezultatai gerokai sumenkino žemės tvarkytojų prestižą.
Didžiuliai praradimai
Operatyviai į šį finansų ministro A. Šemetos siūlymą taupyti reagavo Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga (LŽHIS). Savo argumentus ir pasekmes, kurios laukia sustabdžius žemės reformą, šios sąjungos atstovai sudėjo į raštą ir adresavo jį Seimo Kaimo reikalų komitetui (KRK).
„Nebaigtas nuosavybės teisių į žemę atkūrimas daugiau kaip 35 tūkst. pretendentų bei 36 tūkst. asmeninio ūkio žemės naudotojų, pailgėję žemės administravimo ir įvairių dokumentų tvarkymo terminai stabdys investicijas, ekonominius bei kitus procesus, susijusius su žemės naudojimu”, - teigiama rašte.
Akivaizdu, kad dėl tokio taupymo sustabdžius reformos darbus valstybė negaus pajamų už valstybinės žemės pardavimą, nesurinks ir žemės mokesčių. Žemės reformos proceso sustabdymas, pasak LŽHIS tarybos pirmininko Vidmanto Gurklio, valstybei kainuos papildomai, nes yra darbų, kurie pradėti ir yra vykdomi, tačiau valstybė už juos nesumokėjusi, nors yra įsipareigojusi atsiskaityti su rangovais pagal sutartis.
Neskalsi matininko duona
Ypatinga situacija susiklostė Zarasų ir Utenos rajonuose, kur žemėtvarkos projektų autoriais dirbo UAB „Panevėžio hidroprojektas” žmonės. Nuo rugpjūčio negaunantys atlyginimų žemėtvarkos projektų autoriai savo darbdavius padavė į teismą, įmonei iškelta bankroto byla. Atsakovas apskundė Apeliaciniam teismui.
Nuo pat žemės reformos pradžios šioje srityje dirbantys projektuotojai sako, kad jiems sunkiausia dabar, nes taip dar nėra buvę.
Norėdami neprarasti darbo savo kuruojamose kadastro vietovėse Utenos apskrityje, projektų autoriai pasiprašė priimami į VŽI Panevėžio filialą.
„Nuo praėjusių metų rugpjūčio negauname atlyginimų už atliktus darbus. Kovo 20 d. VŽI laimėjo konkursą Utenos apskrityje ir pagal sutartis dirbame Zarasų bei Utenos rajonuose. Vylėmės balandį gauti bent pirmąsias algas, todėl finansų ministro A. Šemetos siūlymas nubraukti lėšas reformos darbams mums be galo skausmingas”, - „Ūkininko patarėjui” darbuotojų skaudulius išsakė VŽI Panevėžio filialo Zarasų – Utenos grupės vadovas Raimundas Kartanas.
Skausmingas pasekmes, jeigu bus įgyvendinta taupymo programa, įžiūri ir VŽI profsąjungos lyderiai.
„Vien skaičius dėlioti taupymo programoje negana, būtina atsižvelgti į pasekmes dėl sustabdytų darbų. Esamą tvarką sugriausime greitai, bet kaip vėliau visa tai atkursime, reformą kažkada juk teks baigti”, - su nerimu kalbėjo VŽI Panevėžio filialo profsąjungos komiteto pirmininkas Tadas Alfonsas Gatulis.
Vietoje taupymo - nuostoliai
Užsukę į VŽI Panevėžio filialą įsitikinome, kokiomis nuotaikomis gyvena čia dirbantys specialistai. Nepaisant sklandančių nerimo nuotaikų – kaip nuspręs Seimas, buvo akivaizdu, jog žmonės nusiteikę darbams. Dauguma jų buvo išvykę ir darbavosi laukuose, nes tik pamatavus žemės sklypus laukuose toliau vyksta braižymo, derinimo ir kiti darbai.
„85-87 proc. užsakymų – žemės reformos darbai. Esame įsipareigoję ir dirbame pagal sutartis su apskričių administracijomis. Iki šios dienos esame įsisavinę lėšas, nemažas įdirbis atliktas ir numatytiems darbams”, - „Ūkininko patarėjui” sakė VŽI Panevėžio filialo direktorius Alfonsas Švipas.
Direktorius priminė kovo mėnesį į darbą priimtų Zarasų ir Utenos rajonuose dirbančių žmonių, kurie atėjo iš AB „Panevėžio hidroprojektas”, likimą.
„Pusę metų dirbę be atlyginimų žemėtvarkos projektų autoriai nusiteikę dirbti. Situacija, apie kurią kalbame, ypač skaudžiai atsilieptų būtent Zarasų – Utenos grupėje dirbantiems žmonėms. Reikėtų vertinti, kad jie patyrę specialistai, gerai žino problemas savo kuruojamose kadastro vietovėse, o tęstinumas šiuose darbuose – svarbus dalykas. Juolab kad ir naujoms darbo vietoms sukurti reikėjo apie 75 tūkst. Lt”, - sakė VŽI Panevėžio filialo direktorius.
„Jei įvyktų tai, kas siūloma, sustotų visi žemės reformos darbai, tektų nutraukti sutartis su rangovais. Netikiu, kad valstybė taip spręstų gyventojams labai opų žemės grąžinimo klausimą”, - sakė Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento direktorius Kęstutis Vaičiūnas.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) generalinis direktorius Kazys Maksvytis neslėpė, kad tokios taupymo prognozės džiaugsmo nekelia, nes iki balandžio atliktų darbų vertė jau sudaro apie 10 mln. Lt. NŽT generalinis direktorius sako neprarandąs optimizmo ir viliasi, jog Seimas, svarstydamas biudžetą, atsakingai įvertins Finansų ministerijos užmojį tokiu būdu taupyti pinigus.