Tokias nelaimės pasekmes pirmadienį Aplinkos ministerijoje (AM) vykusioje
spaudos konferencijoje įvardino Panevėžio regiono aplinkos apsaugos
departamento direktorius Valdemaras Jakštas.
Pasak jo, šiuo metu įvykusios avarijos mastą yra vertinti sunku, tačiau
jis pažymėjo, kad tam tikrose vandens telkinių vietose užterštumo lygis yra
labai didelis.
„Vandens užterštumas pelkėje (Šaltojos upelio užpelkėjusiame slėnyje -
BNS), aišku, šimtais kartų viršija (leistiną normą - BNS), tačiau ta vieta
yra izoliuota“, - teigė V.Jakštas, tvirtindamas, kad vietoje nuo slėnio iki
Juodupės tvenkinio užterštumo lygis viršijamas nuo keleto ir kelių dešimčių
kartų.
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius pripažino,
kad kol kas nelaimės padarinius galutinai įvertinti sunku, nes esą
tvenkinyje dar nėra ištirpęs ledas, po kuriuo yra taip pat susikaupę
teršalų.
Kaip teigė AM sekretorius Aleksandras Spruogis, šiuo metu vietovėje yra
atliekami operatyviniai veiksmai, o buvusios prieš avariją gamtos būklės
atstatymas gali užtrukti iki 6 mėnesių.
Anot A.Spruogio, tai priklauso nuo bendrovės „Mažeikių nafta“ rengiamo
veiksmų plano, kuriame turi būti išdėstyta, kaip bus neutralizuojami
nelaimės padariniai, kokių rezultatų yra tikimasi ir kada bus baigtas
teršalų rinkimas. Plano laukiama iki balandžio mėnesio pabaigos.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus
pavaduotojas Vygandas Kurkulis tikino, kad kol kas situacija stabilizuota, o
šiuo metu yra vykdomi žalos mažinimo darbai.
Jis atmetė kaltinimus, esą į ekologinę nelaimę buvo reaguojama pavėluotai.
„Mano, kaip pakankamą patirtį turinčio specialisto, nuomone, buvo imtasi
adekvačių priemonių pagal turimą situaciją ir galimybes“, - tikino
V.Kurkulis, pažymėdamas, kad šiuo metu už Juodupės upelio nėra užfiksuota
teršalų.
PAGD direktoriaus pavaduotojas paneigė pasirodžiusią informaciją, esą dėl
ekologinės nelaimės žūsta gyvūnai.
„Tai, kas buvo sakoma, kad paukščiai žūsta... Skrisdami sraigtasparniu
išbaidėme ne vieną ančių pulką, gulbes, garnius, gandrus, visi jie ten buvo,
net pačioje Juodupės užtvankoje“, - teigė V.Kurkulis.
Lietuvos žaliųjų judėjimas penktadienį apkaltino AM nesiimant tinkamų
priemonių užkirsti ekologinės nelaimės padarinių kilimui, tvirtindami, kad
likviduojančios tarnybos vilkina laiką - neįjungia greitaeigių siurblių, o
apylinkėse jau dabar masiškai žūsta bebrai ir kiti gyvūnai. Aplinkos
ministerija (AM) tuo tarpu mestus kaltinimus vadino perdėtais ir
nepagrįstais.
Ekologinė avarija Rokiškio rajone kilo dėl nelegalaus prisijungimo prie
naftos produktų transportavimo vamzdyno Juodupės seniūnijoje. Teršalai,
trūkus prisijungimo žarnai, išsiliejo Šaltojos upelio užpelkėjusiame
slėnyje.
Aplinkosaugininkams apie įvykį pranešta kovo 25 dieną, kai negyvenamoje
sodyboje buvo rasta žarna, einanti naftos produktų transportavimo
vamzdyno link per Šaltojos upelio užpelkėjusį slėnį.
Avarijos padarinius ėmėsi likviduoti bendrovės „Mažeikų nafta“ avarijų
likvidavimo komanda, Rokiškio ugniagesiai, civilinės saugos specialistai,
seniūnijos darbuotojai.
Kovo 30 dieną dėl staigaus sniego tirpimo apylinkėse bei lietaus,
smarkiai padidėjus vandens kiekiui, buvo pralaužtas apsauginis pylimas ir
užpelkėjusioje vietoje susikaupę naftos produktai su vandeniu pateko į
Vyžuonos upę. Rokiškio savivaldybė paskelbė, kad susidarė ekstremali
situacija. Kovo 31 dieną pralaužtas apsauginis pylimas atstatytas, vėliau -
sutvirtintas.
Policijos pareigūnai dėl įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą.