Finansų ministerija prognozuoja, kad šiais metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks net 10,5 proc., nors dar pernai gruodį pranašautas tik 4,8 proc. nuosmukis.
Kodėl vis pesimistiškiau vertinamos ūkio perspektyvos?
Apie tai – „Lietuvos ryto“ pokalbis su finansų ministru Algirdu Šemeta.
- Kokios blogos žinios privertė prognozuoti daugiau nei dvigubai didesnį ūkio nuosmukį šiais metais?
- Svarbiausia priežastis – paskolų rinka Lietuvoje traukiasi daug smarkiau, nei prognozavome pernai gruodžio mėnesį.
Antroji pesimistiškesnių prognozių priežastis – Lietuvos eksporto kritimas. Gruodžio mėnesį manėme, jog svarbiausios mūsų eksporto rinkos net šiek tiek atsigaus, bet atsitiko priešingai.
Lietuvos ūkiui neigiamą įtaką daro ir kaimynų – Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos – valiutų nuvertėjimas.
Svarbus blogėjančios ūkio sveikatos simptomas – sparčiau, nei tikėjomės, augantis nedarbas.
- Kai kurie ekonomistai jau kalba, kad reikia rengtis dar smarkesniam Lietuvos ūkio smukimui, nei prognozuojate. Ar neteks kas du ar tris mėnesius skelbti vis niūresnių prognozių?
- Visada reikia būti pasirengusiems blogesniems scenarijams.
Tačiau vis dėlto manome, kad BVP nesmuks dar labiau, nei prognozuojame. Žinoma, negalima garantuoti, kad krizė nebus dar gilesnė, nei manome šiandien.
- Ar tai numatydamas ir prasitarėte, kad netrukus šalies biudžeto išlaidas teks mažinti dar 2 mlrd. litų?
- Biudžetą koreguojame dviem etapais: dabar išlaidas sumažinsime 3 mlrd. litų ir, jei padėtis nesikeis, birželį jas teks apkarpyti dar 2 mlrd. litų.
- Ar vis dėlto ne geriau būtų pasiskolinti pinigų iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir liautis mažinti milijardais biudžeto išlaidas?
- Kas taip mano, labai klysta. Valstybės finansinis stabilumas – esminis visų paramą teikiančių tarptautinių institucijų reikalavimas.
Todėl jei ir kreiptumės į TVF, vis viena tektų mažinti biudžeto išlaidas – ir gal net labiau, nei ketiname.
- Bet gal tuomet būtų bent lengviau apsisaugoti nuo atskirų interesų grupių spaudimo? Juk net ir mažindami išlaidas sutikote pieno gamintojams skirti 100 mln. litų tiesioginėms išmokoms.
- Pieno sektorius labiausiai nukentėjo dėl eksporto rinkų nuosmukio. Supirkimo kainos dabar rekordiškai žemos. Taigi privalome remti pieno gamintojus, nes kitaip neteksime nemažai eksporto pajamų.
Be to, negavę paramos pieno ūkiai, į kurių modernizavimą buvo nemažai investuota, žemdirbiai būtų priversti mažinti gyvulių bandas.
- Kaip sutaupysite žadėtus 3 mlrd. litų, jei panašių argumentų ras ir kitų ūkio šakų atstovai? Antai susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pareiškė, kad mažindami investicijas keliams kertate šaką, ant kurios sėdi visa Lietuva.
- Galvojant tik apie vieną šaką, galima pražudyti visą medį. O nugenėjus atskiras šakas medis gali greičiau atsigauti. Svarbu ir tinkamai pasirinkti, ant kurios šakos sėdėti jas genint.
Be to, klaidingai skelbiama, kad išlaidas kelių infrastruktūrai mažiname net 700 mln. litų. Didelę dalį šios sumos – net 411 mln. litų – kompensuosime ES paramos lėšomis.
- Tačiau net jus delegavę konservatoriai prakalbo, kad galbūt reikėtų keisti finansų ministrą. Ar nebijote, kad tapsite valdančiosios koalicijos atpirkimo ožiu?
- Krizės sąlygomis finansų ministrai paprastai būna patys blogiausi Vyriausybės nariai, nes jiems tenka griebtis nepopuliarių sprendimų. Nesu išimtis. Niekuomet nesilaikiau kėdės. Kiekvienas politikas turi būti pasirengęs bet kada atsistatydinti.
Būtų labai sunku dirbti neturint politinio pasitikėjimo. Bet kol kas taip nėra – valdančiajai koalicijai pavyksta susitarti.