Statistikos departamento duomenimis, 2008-2009 mokslo metų
pradžioje bendrojo lavinimo mokyklose mokėsi 465 tūkst. mokinių,
palyginti su praėjusiais mokslo metais, mokinių sumažėjo 25 tūkst.
(5 proc.). Pernai, palyginti su 2007 m., 1-4 klasėse mokinių
sumažėjo 6,4 tūkst. (5 proc.), 5-10 klasėse - 18,4 tūkst. (7 proc.).
Nuo 2000 m. kasmet vis sparčiau mažėja mokinių. Per
pastaruosius aštuonerius metus (2000-2008 m.) mokinių skaičius
bendrojo lavinimo mokyklose sumažėjo 139 tūkst. (23 proc.), tai yra
daugiau nei šiuo metu yra gyventojų Šiaulių mieste (126 tūkst.).
2000-2004 m. mokinių bendrojo lavinimo mokyklose kasmet mažėjo
vidutiniškai po 15 tūkst., o nuo 2005 m. - po 24 tūkst.
2008 m. rudenį į pirmą klasę atėjo 29,2 tūkst. vaikų, tai yra 2
tūkst. mažiau nei 2007 m. Pailgintos dienos grupes lanko 14,3
tūkst. pradinių klasių mokinių, jų dalis per metus išaugo nuo 9 iki
11 procentų.
2008-2009 mokslo metų pradžioje šalyje antroje pamainoje mokėsi
5,7 tūkst. (1,3 proc.) mokinių. Dviem pamainomis dirbančių dieninių
mokyklų per metus sumažėjo nuo 54 iki 44.
2008-2009 mokslo metų pradžioje šalyje veikė 1415 bendrojo
lavinimo mokyklų, tai yra 57 mokyklomis mažiau nei prieš metus.
Pastaraisiais metais labiausiai mažėjo pagrindinių ir vidurinių
mokyklų skaičius. 2005-2008 m. buvo uždarytos arba reorganizuotos
69 pagrindinės ir 76 vidurinės mokyklos. O gimnazijų per šį
laikotarpį padaugėjo nuo 107 iki 164, arba 1,5 karto.
Mažiau kito suaugusiųjų mokyklų skaičius. Šiuo metu jose mokosi
12 tūkst. asmenų, dauguma jų (73 proc.) mokosi pagal vidurinio
ugdymo programas ir siekia gauti brandos atestatą. Kas trečias
suaugusiųjų mokyklos mokinys mokosi neakivaizdiniu būdu arba
savarankiškai. Iš visų bendrojo lavinimo mokyklų 26 nevalstybinės,
jose mokosi 4,5 tūkst. mokinių.
Lietuvos jaunimas siekia aukštesnio nei vidurinis išsilavinimo.
2008 m. pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus gavo 47,6 tūkst.
mokinių, iš jų 40,7 tūkst., arba 86 proc., šiuo metu tęsia mokslą
11 klasėje ir siekia vidurinio išsilavinimo (92 proc. merginų ir 79
proc. vaikinų), kiti mokosi profesinio mokymo įstaigose.
Pagrindinio išsilavinimo neįgijo ir mokymosi pasiekimų pažymėjimus
gavo 2 tūkst. (4 proc.) baigiamosios 10 klasės mokinių, 828
mokiniai (1,6 proc.) liko kartoti kursą.
2008 m. vidurinį išsilavinimą bendrojo lavinimo mokyklose įgijo
36,4 tūkst. (97 proc.) abiturientų, kiti 1,3 tūkst. dvyliktokų gavo
mokymosi pasiekimų pažymėjimus. Be to, 7 tūkst. jaunuolių vidurinį
išsilavinimą įgijo profesinio mokymo įstaigose.
2008 m. tais pačiais metais mokymąsi tęsė 84 proc. bendrojo
lavinimo mokyklų abiturientų (2007 m. - 81 proc.), iš jų 54
procentai - universitetuose (2007 m. - 47 proc.), 25 procentai -
kolegijose (2007 m. - 27 proc.), 5 proc. - profesinio mokymo
įstaigose (2007 m. - 6,8 proc.).
Bendrojo lavinimo mokyklose 2008-2009 mokslo metų pradžioje
dirbo 41 tūkst. pedagogų, 39 tūkst., arba 94 proc., jų turėjo
aukštąjį išsilavinimą. Trečdalis mokytojų buvo 50 m. amžiaus ir
vyresni (2008 m. - 33 proc., 2007 m. - 31 proc., 2006 m. - 29
proc.), beveik 10 proc. mokytojų - 60 metų ir vyresni. Moterys
pedagogės sudarė 87 proc., mokyklų vadovės (direktorės) - 67
procentus.
Statistikos departamento duomenimis, 2008 m. 8,5 proc. 18-24 m.
amžiaus jaunimo, turinčio pagrindinį išsilavinimą, nesiekė įgyti
aukštesnio išsilavinimo, nesimokė (2007 m. - 9,7, Europos Sąjungos
vidurkis - 15,2 proc.). 2008 m. ne žemesnį kaip vidurinį
išsilavinimą turėjo 89 procentai 20-24 metų amžiaus jaunimo (2007
m. Europos Sąjungos vidurkis - 78,1 proc.).