Vyriausybė savo interneto tinklalapyje neseniai paviešino dviejų Finansų ministerijos specialistų rengtų pažymų ištraukas.
Liepto galas, A.Kubiliaus teigimu, būtų buvęs prieitas net ir tuo atveju, jeigu nebūtų prasidėjusi pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė.
Kiek pagrįsti A.Kubiliaus priekaištai buvusiai Vyriausybei?
Savaitinis žurnalas „Ekstra“ ieškojo atsakymo senose Seimo posėdžių stenogramose, kai buvo svarstomi 2007-ųjų ir 2008-ųjų valstybės biudžetai.
Bankų apetitas augo
„Pasaulinės recesijos tikimybė didėja. Išlieka infliaciniai spaudimai ir globalūs disbalansai, susidarę dėl aukštų naftos kainų ir žemų Azijos valiutų kursų dolerio atžvilgiu, todėl išlieka pretekstas toliau didinti JAV palūkanų normas.
Aukštos palūkanų normos JAV gali sukelti nekilnojamojo turto krizę JAV ir Europos Sąjungos šalyse“, – Finansų ministerijos specialistai 2006-ųjų lapkritį citavo Europos Komisijos skelbiamą makroekonominės aplinkos apžvalgą.
Vienoje pažymoje pripažįstama, kad išvengti artėjančios krizės Lietuvai nepavyks, bet jos padarinius sušvelninti galima: „Formuojasi išorinės aplinkybės, kuriomis Lietuvos ūkio pažeidžiamumas, padidėjęs dėl priklausomybės nuo rekordinių kreditų prieaugių, turi būti valdomas siekiant išlaikyti makroekonominį ir finansinį stabilumą“.
Populiariai kalbant, ekonomistai taikliai pažymėjo, kad pagrindinė artėjančios krizės priežastis – bankų vykdoma kreditavimo politika.
Dėl vieno su A.Kubiliumi galima nesiginčyti – ankstesnė Vyriausybė privalėjo formuoti ne deficitinį, o perteklinį biudžetą. Bet jei to nebuvo daroma, ar ji kalta? Juk biudžeto projektą sudaro Vyriausybė, o jį svarsto, siūlo pataisas ir tvirtina Seimas.
Ne paslaptis, kad ši procedūra – kiekvienos politinės partijos bandymas iš maišo pasisemti kiek įmanoma daugiau.
Pinigų prašytojų – aibės
2006 metų gruodžio pradžioje Seime priimant 2007 metų valstybės biudžeto įstatymo projektą, vienas pirmųjų ištiesta ranka prieš tuometį finansų ministrą Zigmą Balčytį atsistojo liberalsąjūdietis, dabartinės koalicinės Vyriausybės narys Gintaras Steponavičius.
Tautinių mažumų ir išeivijos departamento, kuriam Saulėlydžio komisija šiandien paskelbė mirties nuosprendį, Lietuvių išeivijos institutui parlamentaras siūlė skirti 200 tūkstančių litų.
„Nedidelis projektas, tyrinėjantis situaciją ir leidžiantis šiam institutui kryptingai dirbti įvardijant priežastis, kodėl tokia didelė emigracijos banga“, – virkavo seimūnas, tačiau finansų ministras buvo nepalenkiamas: užteks ir pusės šios sumos.
Būtų įdomu pasekti, kiek dabartinis švietimo ir mokslo ministras G.Steponavičius atrieks iš ministerijos biudžeto „emigracijos bangos“ mokslo tyrimams, kai departamento funkcijos atiteks ministerijai?
G.Steponavičiaus partijos kolegė Dalia Teišerskytė pusę milijono litų iš biudžeto išprašė vaidybiniam filmui „Sibiro madona“ kurti.
Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovai, priimant 2007 metų valstybės biudžetą, buvo vieni aktyviausių prašytojų.
Prašyta ne tik šimtų tūkstančių, bet ir milijonų litų valstybės finansavimo. Tačiau daugumą jų pasiūlymų seimūnai atmetė kaip finansiškai ir ekonomiškai nepagrįstus.
A.Kubiliaus atmintis šlubuoja?
Jei šiandienos premjeras A.Kubilius ryžosi į dienos šviesą ištraukti senas pažymas, turėtų prisiminti savo kalbą priimant 2007 metų valstybės biudžetą: „Kalbant apie kitų metų biudžetą reikia pasakyti, kad yra ir neigiamų, ir teigiamų dalykų.
Ką galima pasakyti dėl neigiamų? Biudžetas nėra nei reformistinis, nei socialiai orientuotas. Savo struktūra iš esmės jis yra toks pat, koks buvo per visą socialdemokratinio valdymo laikotarpį, tik šiek tiek didesnis dėl ekonomikos augimo. (...)
Kas dar negerai? Tai, kad nepavyko sutarti dėl to, kad jau nuo metų pradžios būtų įgyvendinami mūsų pateikti pasiūlymai tiek dėl šeimos politikos permainų, tiek dėl didesnių pensijų politiniams kaliniams ir tremtiniams, tiek ir dėl valstybės tarnautojų atlyginimo. (...)
Dabar apie teigiamą pusę. (...) Mūsų spaudimu pavyko pasiekti, kad kitų metų biudžete yra svariai, beveik 1 mlrd. litų, padidintas finansavimas sveikatos apsaugai. (...) Lygiai taip pat galima pasidžiaugti ir tuo, kad daugiau lėšų yra skirta mokykloms renovuoti. (...) Lygiai taip pat pozityviai vertiname tai, (...) kad (...) pradėta grąžinti nusavintas dirbusių pensininkų pensijas (jas nusavino ankstesnė konservatorių Vyriausybė. – Aut.) ir per dvejus metus baigta kompensuoti indėlius ir atsilyginti už nusavintą nuosavybę. (...) Mes sutarėme, kad paremsime mažumos Vyriausybės parengtą biudžetą, jeigu jo projektas bus su mumis iš anksto derinamas. Tai buvo daroma. (...)“
Už 2007 metų valstybės biudžetą tąkart balsavo 22 Tėvynės sąjungos frakcijos nariai, vienas susilaikė.
Į pastabas – jokio dėmesio
Taigi prisiminus Tėvynės sąjungos lyderio prieš gerus dvejus metus pasakytą pagiriamąją kalbą, šiandien kyla natūralus klausimas: kuris A.Kubilius – praėjusios kadencijos Seimo narys ar dabartinės Vyriausybės vedlys – dviveidis?
Kas jau kas, bet A.Kubilius dar 2006 metų gruodį, svarstant kitų metų valstybės biudžetą, turėjo girdėti po jo cituotos kalbos buvusią Kęstučio Glavecko kalbą.
„Pagrindinis kitų metų biudžeto trūkumas, kad vis dėlto jis nesubalansuotas. (...) Mes praleidžiame progą pasirengti tiems sunkiems laikams, kurie ateina į Lietuvą. (...)
Žinant tai, kad brangs palūkanos ir kad einamosios sąskaitos deficitas didėja, buvo nevisiškai protinga taip smarkiai didinti valstybės, visuomeninio sektoriaus išlaidas.
Buvo galima ne 19 procentų didinti, bet, pavyzdžiui, 5 procentais, kaip siūlėme pirminiuose projektuose, ir sutaupytais pinigais pasiekti ne tik subalansavimą, bet ir valstybės skolos sumažinimą“, – sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos narys K.Glaveckas.
22 milijardų litų 2007 metų valstybės biudžetas buvo didžiausias per visus nepriklausomos Lietuvos metus. Regis, jeigu būtų buvę įsiklausyta į K.Glavecko pastabas, būtų sutaupyta kad ir keli šimtai milijonų litų.
Siūlė didinti biudžetą
Svarstant 2008 metų biudžetą, Seimo narių pasiūlymai didinti išlaidas pylėsi kaip iš gausybės rago.
Nenuostabu: į pabaigą ėjo seimūnų kadencija, konservatoriai jau viešai neberėmė socialdemokratų mažumos Vyriausybės.
Tuo metu finansų ministru buvusiam Rimantui Šadžiui atsilaikyti prieš milijoninius parlamentarų siūlymus padėjo tiktai viena aplinkybė: pradėjus svarstyti biudžetą, užsiregistravo tik 72 Seimo nariai.
Jų pasiūlymai Vyriausybei būtų tapę įstatymu tik tuo atveju, jei už juos būtų balsavęs 71 Seimo narys. Posėdžio stenograma rodo, kad iš visų užsiregistravusiųjų nuomonę balsuodami pareiškė tik apie 40 politikų.
„Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai atstovaujantis Julius Veselka atvirai piktinosi, kodėl kolegos nesutinka su pasiūlymais didinti išlaidas, ir teigė, kad biudžetas nėra deficitinis, o, atvirkščiai, perteklinis: „(...) Šis biudžetas sąmoningai yra sumažintas, ir galiu su gerbiamuoju finansų ministru ginčytis, kad 5,3 proc. BVP augimas 2008 metais yra labai sumažintas.
To rezultatas – dirbtinai sumažintos biudžeto pajamos“.
J.Veselka siūlė biudžetą formuoti taip, kad jame atsispindėtų BVP augimas iki 6,5 procento – „kad toks augimas bus, patvirtino Europos rekonstrukcijos bankas“.
Parlamentaro skaičiavimu, tada atsirastų per pusę milijono litų papildomų pajamų, kurias jis siūlė skirstyti švietimo programoms, „taip pat savo gimtajam Ukmergės rajonui“.
Visus baugino žlugimu
Atrodo, kad paskirstytais milijardais praėjusių metų biudžete buvo patenkinti ir patys konservatoriai.
Šiandienis socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys, tąkart kalbėjęs Tėvynės sąjungos frakcijos vardu, neslėpė džiugesio ir agitavo už biudžetą balsuoti: „Tai yra lūžio biudžetas, į jį pirmą kartą įtraukta tokia didelė suma Europos Sąjungos lėšų ir, jeigu mes nepatvirtinsime biudžeto, tai gali žlugti investicinės programos.
Jei nepatvirtinsime biudžeto, visi mūsų dabar suplanuoti atlyginimai lygiai taip pat sustos, tiek mokytojams, tiek valstybės tarnautojams. (...) Aš remiu šį biudžetą, nes manau, kad pavojų yra daug daugiau negu netobulas priimtas biudžetas“.