Kiekvieną dieną stengiamasi pažvelgti, kas su tikėjimu ar aktualiomis bendražmogiškomis vertybėmis susijusio talpina pasaulietinė elektroninė žiniasklaida. Per mėnesį susidaro nuo 150 iki 200 nuorodų. O dedamos ne tik geros ir palankios tikėjimui, bet ir priešiškos ar net „bulvarinės“, tačiau į kurias reikėtų atkreipti dėmesį tikinčiųjų bendruomenei.
Šiomis nuorodomis ir žvelgiant į pasaulietinę žiniasklaidą galima susidaryti bendrą vaizdą, išlaikyti ryšį su realybe, nes pas tikinčiuosius nejautimas ryšio su tikrove yra tikrai didelė problema. Turi gražias idėjas, teisingus problemų sprendimo būdus, bet jų įgyvendinti nesugeba. O neretai dėl to, kad skraido padebesiais.
Gerbiamas autorius Holgeris Lahayne’as bernardinai.lt rašė, kad reikalinga „racionali, analitinė ir atvira diskusija“. Ir kartu straipsnyje tai dalinai paneigia, kad ji sunkiai įmanoma su gender mainstreaming ideologija. Ji diegiama patyliukais, esant reikalui ir diplomatiškai atsitraukiant, juk svarbu ne vieną mūšį laimėti, bet visą karą. Bet mano šio rašinio tikslas ne dar gilintis į „Gender Loops“ ar „Gender mainstreaming“ programą, bet atsiliepti į raginimus neskaityti bulvarinės žiniasklaidos.
Suprantama, jog norėtųsi, kad būtų kuo didesnis poreikis krikščioniškos žiniasklaidos, tačiau realybė yra tokia, kad ji tėra labai silpna ir mažą auditorijos dalį teužimanti. Technologijos.lt apibendrindami apklausas apie bernardinai.lt rašo, kad „nors lankytojų kiekis nėra mažas, tačiau bendrame lietuviškų svetainių sąraše bernardinai.lt tėra 41 vietoje“. Situacija yra tokia ir su pasaulietine žiniasklaida reikia bendradarbiauti. O kur yra riba tarp bulvarinės ir šiaip sekuliarizuotos, kuriai tikėjimo tematika visai neįdomi? Kokią dar galima skaityti, o kokią jau ne?
H.Lahayne’as teigia, kad „derėtų ir patiems elgtis nuosekliai: dvasininkai galėtų tarpusavyje susitarti ir nedalyti interviu pačių smerkiamiems leidiniams“.
Tokia nuostata, kad reikėtų vengti duoti interviu pasaulietinei žiniasklaidai, Bažnyčioje yra seniai žinoma, bet ar ji veiksminga? Manau, kad visiškai ne. Visiems akivaizdu, kad pasaulietinė žiniasklaida yra pasiligojusi, komerciniais, sensaciniais motyvais varoma. Čia tikrai nieko naujo.
Viena yra bendrauti, duoti interviu net rizikuojant, kad bus pateikta kiek netikusiame kontekste ar netiksliai, ir kita - leidinius prenumeruoti, palaikyti juos finansiškai, o tariamai katalikiška Lietuva tai labai dosniai daro.
Kita vertus, žiūrėti į pasaulietinę žiniasklaidą tik bambėjimo, priekaištų dvasioje yra visiškai neperspektyvu. Yra daug geranoriškų žurnalistų, su kuriais galima ir reikia tampriai bendradarbiauti skleidžiant krikščioniškas ir bendražmogiškas vertybes.
Gali tikintieji klausytis tik „Marijos“ radiją, skaityti tik bernardinai.lt, užsidaryti savo pasaulėlyje, virti savo sultyse ir galvoti, kad visas pasaulis toks turėtų būti, bet jis yra žymiai refinuotesnis, besivadovaujantis savais dėsniais ir mąstymu. O kad tikintieji nesugeba daryti įtakos jam – tai jau atskira tema.
Galiu tik pasakyti, kad viena iš priežasčių, kodėl nesiseka, ir yra negebėjimas susikalbėti su pasaulietine žiniasklaida. Ir problema yra ne tik toje bulvarinėje žiniasklaidoje, bet ir tikinčiųjų savotiškame mąstyme. Štai viena žurnalistė neseniai norėjo padaryti interviu su viena šeima, kuri turi tikrai gražų gausios šeimos krikščionišką liudijimą. Ilgai svarstę, anot pačios žurnalistės, „vedžioję už nosies“, galiausiai atsisakė su ja kalbėti, mat bendrauti su pasaulietine spauda „nėra visai švaru“.
O šio rašinio pagrindinis tikslas yra paraginti jausti žemę po kojomis, nes tikintiesiems neretai taip atsitinka, kad nejaučia realybės. O ta realybė, anot jau cituoto H.Lahayne’o, tokia: „Vokietijoje (ir ne tik joje) „Gender mainstreaming“ yra valstybės programa“. „Tačiau tokia yra mūsų europietiškoji tikrovė, patenkinti mes tuo ar ne. Kaip su ja elgtis? Prasminga niekinti ir isterikuoti?“ Gal ir neniekinti, neisterikuoti (vien kultūringai akademiškai pasvarstyti), o gal verčiau paklausti: kodėl Europoje krikščionys buvo tokie impotentiški, kad leido tokiai situacijai susidaryti?
