Po pasisakymų ir diskusijų nutarta nepritarti prezidento veto ir laikyti įstatymą nepriimtu, o sugrąžinti jį patobulinti ir Seimo plenarinėje sesijoje numatoma pakartotinai svarstyti balandžio 14 dieną. Už tai balsavo 37 parlamentarai, 28 buvo prieš, susilaikė 23. Beje, taip balsai išsidėstė po pakartotinio balsavimo, kurio Liberalų ir centro sąjungos frakcijos vardu pareikalavo jos seniūnas Artūras Zuokas. Pirmąkart balsuojant tarp pritariančiųjų Prezidento pozicijai ir prieštaraujančių bei susilaikiusiųjų buvo tik vieno balso persvara.
Dėl įstatymo tolesnio tobulinimo apsispręsta bendru susitarimu. Pagrindiniu komitetu dokumentui patikslinti paskirtas Seimo Kaimo reikalų komitetas, o papildomais - Ekonomikos bei Biudžeto ir finansų komitetai.
Daugelio politikų ir ekspertų klaida pavadintame įstatyme buvo nustatyta, kad įmonės, prekiaujančios maisto produktais, negali imti jokio kito mokesčio už vidaus rinkoje parduodamus maisto produktus, išskyrus prekybos antkainį. Jis didmeninėje prekyboje negali būti didesnis nei 15 proc. produkto įsigijimo kainos, o mažmeninėje prekyboje - ne didesnis nei 20 proc.
Prezidento nuomone, nustačius konkrečias prekybos antkainių lubas mažmeninėje ir didmeninėje prekyboje, įmonės, prekiaujančios maisto produktais, nebūtų skatinamos konkuruoti tarpusavyje, o tai gali lemti dar didesnę galutinę kainą, be to, susidarytų prielaidos kai kurių prekių deficitui atsirasti bei prekių grupių, kurioms netaikomas antkainių reguliavimas, kainoms didėti. Tokia tvarka, šalies vadovo teigimu, labiausiai paveiktų smulkaus ir vidutinio verslo įmones, nes dėl antkainio sumažėtų jų pelnas ir galimybės konkuruoti.
Prezidento poziciją iš Seimo tribūnos išsakęs jo patarėjas Ramūnas Vilpišauskas kalbėjo, kad įstatyme įtvirtintas reguliavimas iškreipia konkurenciją, pažeidžia laisvą rinką ir vartotojų interesus. Be to, toks reguliavimas sumenkintų valstybės autoritetą ir atstumtų investuotojus. Vis dėlto išdėstęs argumentus R. Vilpišauskas nepateikė jokių alternatyvų ar siūlymų, kaip pažaboti prekybos monopolininkus, kad jie nepiktnaudžiautų spausdami perdirbėjus ar kitus maisto tiekėjus bei per antkainius nesižertų sau didžiulių pelnų. Tokių siūlymų stoka nuvylė daugumą parlamentarų.
ELTA primena, kad Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija bei Žuvininkų asociacija teigiamai vertino Kainų įstatymo pataisas, kuriomis ribojami prekybos antkainiai maisto produktams bei kiti niekur neskelbiami mokesčiai. Tuo tarpu didieji prekybos tinklai kalbėjo apie grįžimą į sovietinius laikus, o Konkurencijos tarybos administracijos vadovas Šarūnas Pajarskas prognozavo, kad dėl tokių pataisų labiausiai nukentės smulkesnės prekybos įmonės, nes suvaržymai dėl antkainių pirmiausia atsilieps jų pelnui ir galimybėms išsilaikyti rinkoje. Anot jo, antkainių reguliavimas - didžiausia intervencija į rinką. Klaida įstatymo priėmimą vadino ir Premjeras Andrius Kubilius.
Dabar politikai turi daugiau nei savaitę taškams ant prekybos antkainių sudėlioti.