Tai antradienį BNS patvirtino vidaus reikalų ministras Raimundas
Palaitis.
Ugniagesių duomenimis, per pirmasias pavasario savaites žolės išdeginta
daugiau nei 5 tūkst. hektarų, t.y. tiek, kiek pernai išdegė per visus metus.
„Norėdami gauti Europos Sąjungos paramą ūkininkai privalo deklaruoti
žemės plotus. Dabar jeigu šitame plote dega žolė, mes prašome pripažinti,
kad šitame plote yra netinkamo ūkininkavimo praktika. Tai būtų pagrindas to
ploto proporcijai neišmokėti ES paramos lėšų“, - BNS sakė ministras.
R.Palaitis taip pat teigė, kad VRM svarsto galimybę kreiptis į
Vyriausybę, kad ši iš Rezervo fondo skirtų papildomų lėšų ugniagesiams.
„Jeigu šita situacija tęsis dar kurį laiką, tai reikės neišvengiamai
kreiptis“, - konstatavo ministras.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius
Remigijus Baniulis BNS antradienį sakė, kad šiuo metu situacija dėl žolės
deginimo - tragiška, o gaisrininkai nebespėja reaguoti į visus iškvietimus.
„Dabar jau išdegę daugiau kaip 5 tūkstančiai hektarų, tai yra maždaug
tiek pat, kiek pernai išdegė per visus metus. Jei pernai didžiausias
skaičius išvažiavimų siekė 150 per parą, tai šiais metais jau buvo fiksuota
virš 200 „, - kalbėjo R.Baniulis.
PAGD vadovo teigimu, ugniagesiai jau susiduria su problema, kad nespėjama
išvykti į visus gaisrus. Pasak R.Baniulio, yra svarstoma galimybė kreiptis į
Vyriausybę dėl papildomo finansavimo.
„Dažnai tokiais atvejais mes kreipiamės dėl papildomo finansavimo iš
(Vyriausybės - BNS) Rezervo fondo. Jeigu ši savaitė tokia bus, tikriausiai
kitą savaitę jau reiks kreiptis“, - tvirtino R.Baniulis.
PAGD direktorius pažymėjo, kad daugiausia ugniagesiai vyksta į Vilniaus
apskritį.
Pasak R.Baniulio, žmonės žolę degina tikėdami, kad esą paskui žemę yra
lengviau ją suarti, be to tikėdami prietarais, kad po nudeginimo dirva tampa
derlingesnė ir yra išnaikinami kenkėjai.
Aplinkos ministerija (AM) antradienį pranešė, kad padės PAGD kovoti su
žolės padegėjais.
Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas nurodė regioniniams Aplinkos
apsaugos departamentams organizuoti papildomus budėjimus.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas suformavo 7 ekipažus,
kurie budės pavojingose ar galimų gaisrų vietose, informuos gyventojus,
gaudys pažeidėjus.
Šiais metais gaisrininkai per 1600 kartų vyko gesinti gaisrų atvirose
teritorijose, kuriose išdegė per 5,2 tūkstančiai hektarų.