Liko prie suskilusios geldos
Prieš ketverius metus tauragiškis Gintautas Toliušis kaime nusipirko sodybą ir pradėjo verstis anglų bei prancūzų buldogų šunų veisimu. Be veterinarijos gydytojo pagalbos toks verslas neįmanomas.
Kadangi G.Toliušis gyvena Tauragėje, todėl dėl veterinarijos paslaugų teikimo jis susitarė su tauragiškiu veterinarijos gydytoju Viliumi Raupeliu. Pastarasis trejetą metų jo veislinius keturkojus skiepijo, konsultavo, o esant reikalui teikė ir neatidėliotinas gydymo paslaugas.
Šiandien G.Toliušis teigia, jog privataus veterinarijos gydytojo V.Raupelio neprofesionalumas jam kainavo verslą ir tūkstantinius nuostolius.
„Anglų ir prancūzų buldogų kalyčių struktūra tokia, kad jos pačios neatsiveda jauniklių. Daugumai jų reikia daryti cezario pjūvius. Juos visus tuos metus ir darė veterinarijos gydytojas V.Raupelis. Tačiau išaiškėjo, kad kalytėms ne toje vietoje buvo daromas cezario pjūvis, į gimdos ertmę nebuvo įdedamos antibiotinės medžiagos ir ne tais siūlais susiuvama gimda, kuri vėliau imdavo pūliuoti, ir kalytės tapdavo nevaisingos, – aiškino šunų veisėjas G. Toliušis. – Taigi trys veterinarijos gydytojo klaidos ir aš atsidūriau ant bankroto slenksčio. Tokia mano verslo istorija“.
Anglų ir prancūzų buldogų veisėjas G.Toliušis neslėpia, jog veterinarijos gydytojas V.Raupelis jam sužalojo dvylika kalyčių.
Tiesa, jis tas kalytes dar bandė gelbėti nuo mirties. Vežė į Tauragę pas privatų vet. gydytoją E.Kriaučiūną. „Tačiau tas kalytes, kurioms nuo ilgo gydymo buvo labai stipriai pažeisti vidaus organai, teko užmigdyti. Šiuo metu iš dvylikos kalyčių gyvos tik penkios. Viena operuota du kartus. Keturios kalytės dar laukia ekspertizės, – guodėsi G.Toliušis. – Šiandien rinkoje vieno anglų arba prancūzų buldogo šuniuko įsigijimo kaina – nuo 400 Lt iki 2,5 tūkst. litų. Bet kol šuniuką užaugini, jo kaina padvigubėja. Įsivaizduokite, kokius pinigus praradau. Maža to. Tarp kalyčių buvo ir Lietuvos čempionė, ji išvis neįkainojama.“
G.Toliušis pasakojo, kaip V.Raupelis paskutinį kartą jo kalytei darė cezario pjūvį. „Nustebau, kai V.Raupelis paklausė: „Darom mužikiškai, ar civilizuotai?“ Sakau, tik civilizuotai. Ir kai padarė civilizuotai, po dviejų mėnesių buvau priverstas ją užmigdyti“, – neslėpė apmaudo G.Toliušis.
O toliau – dar gražiau. „Išsiaiškinau, kad veterinarijos gydytojas V.Raupelis mano šunis ne tik gydė, bet ir migdė neteisėtai, neįregistravęs veiklos ir neturėdamas įmonės. Neaišku, iš kur jis gaudavo narkotines medžiagas, – stebėjosi G.Toliušis. – Paaiškėjo, kad V.Raupelis legaliai dirbo tik vaistininku, o operacijas darė nelegaliai ir valstybei nemokėjo mokesčių. Mano žiniomis, šis žmogus yra sužalojęs apie 60–70 kalyčių.“
Paskutinės vilties daktaras?
Pakalbintas tauragiškis veterinarijos gydytojas V.Raupelis sakė, jog su šunų augintojų reikalavimais dar niekas nesibaigė. Ir apie šunų augintoją G.Toliušį daug kalbėti nenorėjo, nes jų konfliktą narplioja Tauragės policijos pareigūnai.
„G.Toliušiui nuolat paslaugų neteikiau. Dažniausiai visos jo vadinamos paslaugos buvo suteiktos naktį, kada šunų veisėjui kito veterinarijos gydytojo nepavykdavo prisišaukti, – aiškino V. Raupelis. – Taigi jam buvau tik kaip paskutinės vilties daktaras. O kur jie kreipdavosi dieną, aš net nesidomėjau“.
Pasak V.Raupelio, jei kalei prasideda kraujavimas ir ji negali pati apsivaikuoti, o tuo momentu nėra kito veterinarijos gydytojo, pagal gydytojo etikos reikalavimus jis privalo suteikti gyvūnui pagalbą.
„Atlikdavau savo pareigą, nors lyg ir neturėjau teisės to daryti, kadangi nebuvau įregistravęs įmonės, nors veterinarijos gydytojo licenciją turėjau. Lyg ir nusikaltau mokesčių inspekcijai. Bet juk dariau gera ne šunų augintojams, o gyvūnams, – mano V.Raupelis. – Jeigu jiems būčiau atsisakęs suteikti skubią pagalbą, tai augintojai būtų turėję labai didelių nuostolių. Tačiau už tai dabar G.Toliušis man „atsidėkojo“ iškeldamas dvi baudžiamąsias bylas. Tad kuo čia viskas baigsis, dar neaišku.“
V.Raupelio teigimu, G.Toliušio augintinėms iškilo ne išgyvenimo, bet vaisingumo problema: „Mane šunų augintojai kaltina panaudojus netinkamus siūlus. Tačiau gamintojas – Vokietijos firma nurodo, kad jis tam tinka. Todėl šunų augintojams pasiūliau ne ginčytis, o kreiptis į ekspertus, kad šie pateiktų išvadą galima ar ne šį siūlą naudoti gimdai susiūti. Jeigu taip bus, tuomet pripažinsiu savo kaltę. Bet manau, jog gamintojas parašęs, kad jis tinkamas, nesakys, kad netinkamas“.
V.Raupelis tikina, kad tikroji kalyčių gimdos pūliavimo priežastis – šunidės infekcija. „Todėl jie ir nenori vežti kalyčių ekspertizei, kadangi ši diagnozė gali pasitvirtinti“, - dėsto gyvūnus gydęs vyras.
V.Raupelio teigimu, į Tauragę buvo atvažiavęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriaus vyr. veterinarijos gydytojas Giedrius Blekaitis. Jis atliko tarnybinį patikrinimą, surašė aktą. „Pagal tą aktą 6 mėn. man sustabdytas veterinarinės licencijos galiojimas. Dabar netgi švirkšto į ranką negaliu paimti. Skaudu, kad taip griežtai nubaudė, – neslėpė apmaudo V.Raupelis. – Bet užtat turėsiu laiko įmonę įkurti. Jei po to išduos licenciją, toliau dirbsiu savo darbą.“
Atsisveikindamas V.Raupelis sakė: „Gal ši istorija bus gera pamoka kitiems gydytojams, kurie labai pasitiki klientais. Iš principo prieš kiekvieną procedūrą ir operaciją reikia duoti klientui pasirašyti, kad vėliau neturės pretenzijų, jeigu kažkas atsitiks su augintiniu. Kažkada anksčiau šunų augintojams esu sakęs: „Vyrai, aš jums neduodu pasirašyti šito rašto, kadangi už savo darbą garantuoju.“ Tačiau dabar viskas išėjo kitaip. Apmaudžiausia, kad dabar šunų augintojai siekia ne nuostolių kompensavimo, o mano karjeros sužlugdymo.“
Nenori pripažinti savo kaltės
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriaus vyr. veterinarijos gydytojo G.Blekaičio, jis buvo atvykęs į Tauragę ir susitikęs su šunų veisėjais, išreiškusiais nepasitenkinimą dėl privataus veterinarijos gydytojo V.Raupelio veiklos.
„Iš klinikinių požymių galime pasakyti, kad kalės serga piometra (pūlingu gimdos uždegimu). Bet kas yra piometros sukėlėjas, bus galima pasakyti tik atlikus laboratorinius tyrimus. Ir įvardinti kaltininką bus galima tik po kelių laboratorinių tyrimų“, – pasakojo G. Blekaitis.
Anot jo, nugaišusioms kalėms arba toms kalėms, kurios serga ir augintojai norėtų išimti gimdas tyrimams, buvo rekomenduota kreiptis į Lietuvos veterinarijos akademiją. Ten yra daktaro Leono Kriaučeliūno klinika, kuri tokias paslaugas teikia. Tuose pačiuose pastatuose įsikūręs ir Rizikos vertinimo instituto patologijos centras. Jame galima atlikti tyrimus ir nustatyti ligos sukėlėją, dėl ko po cezario pjūvio prasideda pūlingas gimdos uždegimas.
Tačiau, G.Blekaičio teigimu, daryti tokius laboratorinius tyrimus ar ne – pačių šunų augintojų reikalas. „Mes jiems visą reikalingą informaciją suteikėme. Jei nori, jie gali važiuoti daryti tyrimus ir į kitą šalį. Jiems atviros visos durys. Tačiau iki šios dienos šiuo patarimu šunų veisėjai taip ir nepasinaudojo. Gal nelabai nori susitaikyti su mintimi, jog ir patys kalti, – teigė G. Blekaitis. – Ne paslaptis, jog šunidėje visos kalės buvo laikomos bendrai ir elementarių higienos taisyklių nebuvo prisilaikoma.“
