Atskiras klausimas - kodėl yra bandoma piršti visuomenei šią klaidingą
tezę. Tačiau tie, kam ji skirta, galėtų pasiremti artimosios mūsų
kaimynės Latvijos patirtimi ir patys įsitikintų, jog TVF nėra pinigų
maišas, iš kurio gali semti kiekvienas, kuriam stinga. Semti tiek, kiek
stinga.
Pusaštunto milijardo eurų vertės finansinė parama Latvijai buvo
patvirtinta praėjusių metų pabaigoje. Prieš tai ji įsipareigojo
apkarpyti šių metų valstybės biudžeto išlaidas ir padidinti pagrindinius
mokesčių tarifus.
Šalis vienu ypu prarijo pirmąją, gruodį gautą 2 mlrd. litų paskolos
dalį, bet kovą negavo antrosios - maždaug 700 mln. litų sudarančios
dalies.
Negavo, nes neįvykdė įsipareigojimų - buvusioji Aivaro Guodmanio
vyriausybė nespėjo ar nesugebėjo sumažinti biudžeto deficito. Neapkarpė
išlaidų tiek, kiek būtina.
Ši pamoka skirta ne tik latviams. Visiems, kam atrodo, kad TVF yra
lengvabūdis skęstančiųjų gelbėtojas. Jis negelbėja tų skęstančiųjų,
kurie nesilaiko nustatytų saugumo instrukcijų.
Naujos latvių Vyriausybės vadovas Valdis Dombrovskis kalba atvirai: TVF
ir kiti kreditoriai neketina finansuoti valstybės, jei jos biudžeto
deficitas bus per didelis.
Vasaros pradžioje Latviją galėtų pasiekti maždaug 5 mlrd. litų, kuriuos
skirtų Europos Komisija, Pasaulio bei Europos rekonstrukcijos ir plėtros
bankai.
Šie Latvijai kaip oras reikalingi pinigai liks tik rožinė svajonė,
jeigu jos politikai ir visuomenė nesugebės susitarti dėl radikalaus
išlaidų mažinimo visame viešajame sektoriuje, greičiausiai neapeinant ir
socialinių išmokų.
Vyriausybė bando įtikinti padidinti leidžiamą biudžeto deficitą nuo 5
iki 7 procentų. Kitaip sakant, prašo leidimo kirpti išlaidas mažiau.
Nes tai skausminga, nepopuliaru.
Didelis išlaidų karpymas mažina vartojimą, paklausą, dėl to mažėja
biudžeto pajamos - iškyla būtinybė vėl ir vėl mažinti visų sričių finansavimą.
Fondas kol kas nesileidžia į kalbas. Finansinė drausmė - būtina ir
neginčijama sąlyga. Nenori jos laikytis - devalvuok valiutą arba
gelbėkis pats kaip išmanai.
Galbūt Lietuva galėtų tikėtis būti išimtis - garantuodamas nebrangių
pinigų srautą TVF leistų išlaikyti tą patį kelių, medicinos, policijos finansavimą?
Pavojinga iliuzija. Jis pareikalautų ne tik griežtai pjauti išlaidas ir
sutilpti į tam tikrus biudžeto deficito rėmus. Dar vienas galimų reikalavimų -
didinti mokesčius.
Remiantis kitų šalių patirtimi, galima nesunkiai atspėti, kad pirmiausia
būtų rekomenduojama keliais procentais padidinti pridėtinės vertės
mokestį, greičiausiai - ir akcizus, šįmet sumažintą gyventojų pajamų
mokestį.
Mažėtų iš biudžeto finansuojamų institucijų darbo užmokestis, galbūt ir
pensijos.
Ar politikai tarpusavyje bei visuomenė yra pajėgūs dėl to greitai
susitarti? Kai kreipiamasi į fondą, komercinis skolinimasis iš bankų
sustoja. Kas bus, jeigu politikai eilinį kartą pradės flirtą su
interesų grupėmis ir ginčai dėl TVF sąlygų užsitęs?
Teigiantys, kad fondo paskola padėtų išvengti mokesčių didinimo ir
skausmingo diržų suveržimo, bando įtikinti, kad pietūs gali būti ir
nemokami. Tai netiesa.
Paskolos, kaip ir pietūs, visada turi savo kainą. Jeigu nustatomi
mažesni finansiniai kaštai, tai reiškia, kad skirtumą sudaro kažkas
kita. Tuo šios paskolos ir skiriasi nuo tradicinių, gaunamų rinkoje.
Bėda ta, kad Lietuvoje Tarptautinis valiutos fondas yra nepagrįstai
mistifikuojamas. Vieniems jis - gelbėtojas, kurio nemato kvaili
politikai. Kitiems - smauglys, nustatantis neįmanomai griežtus
reikalavimus ir atimantis iš Vyriausybių teisę savarankiškai priimti
sprendimus.
Tarptautinis valiutos fondas tėra institucija, siūlanti vieną iš
instrumentų problemoms spręsti. Jis nei gelbėja, nei smaugia. Tik
teikia paskolas, kurių pakete neišvengiamai yra ir rekomendacijos
gyventi griežtai pagal savo valstybės kišenę.
Vadinantys jį gelbėtoju sukuria nepagrįstų lūkesčių ir dar labiau
kiršina sunkius laikus išgyvenančią visuomenę. Vadinantys smaugliu
kuria nepalankią nuomonę apie galimybę pasinaudoti šiuo instrumentu.
Galbūt tai yra viena priežasčių, verčiančių politikus delsti?
Su TVF parama ar be jos, Lietuva bus priversta mažinti savo išlaidas
tol, kol pasaulyje pasirodys pirmieji atgaivos ženklai.
Nėra ko neigti: išlaidų karpymas reiškia skurdo didėjimą. Bet iš ko
galime rinktis?
Taip, galima jų nemažinti. Galima parašyti ant popieriaus didelius
skaičius. Kaip juos paversti pinigais? Kai biudžeto deficitas netelpa
į ribas, tada neskolina nei komerciniai bankai, nei tarptautiniai
fondai. Belieka spausdinti pinigus, kurie nepadengti sukurta verte. Tai - kitas
skurdinimosi būdas. Lietuva to daryti negali.