Metinę infliaciją mažino smukusios drabužių ir avalynės (veikė įvairios akcijos ir nuolaidos), transporto (dėl sumažėjusios naftos kainos) bei ryšių paslaugų kainos, aiškina „Dnb NORD“ banko vyresnioji analitikė Jekaterina Rojaka. Labiausiai infliaciją didino penktadaliu pabrangusios būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekės ir paslaugos.
Blogėjant ekonominėms rodikliams, kainų mažėjimas ES paspartėjo.
Ketvirtąjį 2008 m. ketvirtį Europos Sąjungos šalių ekonomikos smuko apie pusantro procento (metinis pokytis), smarkiai pablogėjo namų ūkio vartojimo ir eksporto rezultatai. Tai reiškia, kad konkurencinė kova tiek tarp gamintojų, tiek ir tarp prekybos atstovų ateityje dar labiau sustiprės. Todėl šį pavasarį daugelis ES šalių susidurs su defliacija.
Tas pats scenarijus yra paišomas ir kaimyninėms šalims. Estijoje metinė infliacija kovo mėn. susitraukė iki 2 proc. – t.y. mažiausias lygis nuo pat įstojimo į ES. Latvijoje kainos taip pat sparčiai ritasi žemyn.
Tiesa, Lietuvos kainų lygio formavimosi ypatumai (Ignalinos atominės uždarymas nuo 2010 m., privalomi akcizų kėlimai ir pan.) kiek pristabdys kainų smukimo tendenciją, sako J.Rojaka. Tačiau pašalinus šiuos veiksnius, yra didelė tikimybė, kad Lietuva jau kitais metais papildys defliacija kamuojančių šalių sąrašą.
Nors atrodytų, kad mažėjančios kainos turėtų įkvėpti kiek optimizmo ir paskatinti vartojimą, taip nėra. Užsitęsęs kainų mažėjimo procesas stabdo gamybą, prisideda prie nedarbo augimo ir tolesnės perkamosios galios ir vartojimo mažėjimo.
Dar vienas itin svarbus veiksnys – tai, kad mažėjančios kainos dar labiau apkarpo mokestines įplaukas. Taigi, tiek Lietuvai, tiek ir kitoms Baltijos šalims jau šiemet teks dar labiau veržtis diržus. Ir tikėtina, ne vieną kartą.