Jas parengusios darbo grupės vadovas, Seimo Teisės departamento
Civilinės teisės skyriaus patarėjas Vidmondas Vėgelis mano, kad
tokiu būdu baigėsi konfliktas su žiniasklaidos atstovais, kai buvo
drastiškai apribotos jų darbo sąlygos Seimo rūmuose.
„Naujose taisyklėse nenumatyta jokių draudžiančiųjų lipdukų ant
tualetų ir maitinimo įstaigų durų, išskyrus tai, kad filmuoti ir
fotografuoti apsaugos postus draudžiama“, - Eltai sakė V.Vėgelis.
Pasak jo, nebeliko ir kvotų, nustačiusių, kiek savo atstovų
viešosios informacijos rengėjai gali akredituoti parlamente.
Žurnalistų akreditavimo Seimo kanceliarijoje tvarkos aprašas
numato, kad gali būti akredituojami įstatymų nustatyta tvarka
įregistruotų ir pateikusių duomenis Vyriausybės įgaliotai
institucijai viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų
atstovai, taip pat Užsienio reikalų ministerijoje akredituoti kitų
valstybių žurnalistai.
Žurnalistus akredituoja Seimo kanceliarijos Komunikacijos
departamento Ryšių su visuomene skyrius. Akreditacija suteikiama
žurnalistams, sistemingai rengiantiems visuomenei informaciją apie
Seimo, kaip institucijos, veiklą.
Žurnalistas, siekiantis būti akredituotas Seimo kanceliarijoje,
turi užpildyti nustatytos formos akreditavimo anketą, pateikti
skaitmeninę savo nuotrauką ir rašytinį atstovaujamo viešosios
informacijos rengėjo vadovo patvirtinimą, kad prašymą akredituoti
pateikęs asmuo tikrai atstovauja šiam viešosios informacijos
rengėjui ir (ar) skleidėjui.
Ryšių su visuomene skyrius, gavęs tinkamai užpildytą anketą,
perduoda ją Vadovybės apsaugos departamentui (VAD) prie Vidaus
reikalų ministerijos. VAD ne vėliau kaip per 10 darbo dienų
patikrina prašantį akreditacijos asmenį, ar jam nėra nutraukta,
sustabdyta ar atšaukta akreditacija už VAD saugomuose objektuose
padarytus pažeidimus, ar šis asmuo yra akredituotas kituose
saugomuose objektuose. Ryšių su visuomene skyrius, gavęs atsakymą,
kad nėra kliūčių akreditacijai, suteikia žurnalistui akreditaciją
ir išduoda ilgalaikį leidimą, priešingu atveju - motyvuotu raštu
atsisako suteikti akreditaciją. Ilgalaikis leidimas išduodamas 12
mėnesių laikotarpiui, tačiau ne ilgiau kaip iki artimiausių metų
sausio 1 dienos.
Praradęs ilgalaikį leidimą žurnalistas privalo apie tai
pranešti Ryšių su visuomene skyriui ne vėliau kaip per dvi darbo
dienas, kai sužino, jog prarado leidimą. Per 10 darbo dienų jam
išduodamas naujas ilgalaikis leidimas. Akredituotam žurnalistui,
praradusiam ilgalaikį leidimą ir apie tai nepranešusiam Ryšių su
visuomene skyriui, naujas ilgalaikis leidimas neišduodamas iki
artimiausių metų sausio 1 dienos.
Naujose taisyklėse taip pat numatyta galimybė žurnalistams
gauti vienos dienos leidimą įeiti į Seimą. Tokiu atveju iš anksto
(ne vėliau kaip prieš 15 min. iki Seimo rūmuose vykstančio
posėdžio, renginio ar susitikimo pradžios) Ryšių su visuomene
skyriui reikia pateikti viešosios informacijos rengėjo ir (ar)
skleidėjo vadovo patvirtintą prašymą, kuriame nurodytas lankymosi
Seimo rūmuose tikslas. Šiuo atveju Ryšių su visuomene skyrius VAD
leidimų biurui pateikia užsakymą, pagal kurį žurnalistui išduodamas
vienos dienos leidimas.
Žurnalistai gali įeiti į Seimo rūmus darbo dienomis nuo 7 val.
iki 21 val. arba iki vykstančio posėdžio ar renginio pabaigos.
Žurnalistai Seimo plenarinius posėdžius gali stebėti,
fotografuoti ir filmuoti tik būdami Seimo posėdžių salės 1 balkone.
Kaip ir anksčiau, Seime vykstančius Seimo komitetų, komisijų,
parlamentinių grupių posėdžius (išskyrus uždarus posėdžius)
žurnalistai gali stebėti apie tai pranešę atitinkamai Seimo
komiteto, komisijos, parlamentinės grupės pirmininkui, Seimo
frakcijų posėdžius - gavę frakcijos seniūno sutikimą.
Pageidaujantys gauti Seimo Pirmininko interviu ar komentarą
akredituoti žurnalistai pokalbio laiką ir temą iš anksto suderina
su Seimo Pirmininko atstovu spaudai arba Seimo Pirmininko
sekretoriatu.
Žurnalistai, kurie nesilaiko šio aprašo, Seimo rūmų vidaus
tvarkos reglamento, Seimo kanceliarijos leidimų sistemos
funkcionavimo tvarkos, nevykdo VAD pareigūnų teisėtų reikalavimų
arba Visuomenės informavimo įstatymo įgaliotų pareigūnų ar
institucijų sprendimu yra pripažinti kaip nesilaikantys Visuomenės
informavimo įstatymo ir (ar) Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso,
gali būti įspėti, jų akreditacija gali būti sustabdyta vienam
mėnesiui, nutraukta vieniems metams, atšauktas vienos dienos
leidimas ir pusei metų arba metams apribotas jo išdavimas.
Žurnalistams, kuriems yra sustabdyta, nutraukta ar atšaukta
akreditacija, tuo laiku negali būti išduodamas vienos dienos
leidimas.
Akreditacija nesuteikiama ir vienos dienos leidimas
neišduodamas viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo,
kuris Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos yra
priskirtas profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos
rengėjų ir (ar) skleidėjų kategorijai, žurnalistams.
Sprendimą dėl žurnalisto įspėjimo, akreditacijos sustabdymo,
nutraukimo, vienos dienos leidimo atšaukimo arba jo išdavimo
apribojimo priima Seimo kancleris Ryšių su visuomene skyriaus
vedėjo teikimu.
Tokie Seimo kanclerio sprendimai per 15 dienų nuo jų priėmimo
gali būti skundžiami Seimo valdybai.
Pernai gruodį Seimo valdyba pakeitė Viešosios informacijos
rengėjų atstovų akreditavimo Seimo kanceliarijoje tvarką, primena
ELTA. Joje buvo numatyta, kad darbui Seime kiekvienas viešosios
informacijos rengėjas savo nuožiūra galės akredituoti po tris
reporterius (korespondentus, redaktorius), operatorius ir
fotografus. Seimo narius žurnalistai galėjo kalbinti tik specialiai
tam numatytose vietose.
Buvo įteisintas draudimas įsinešti vaizdo ir garso įrašymo
techniką į Seimo kavines ir restoraną, į rūkomuosius ir tualetus.
Šių metų sausį Seimo valdyba atšaukė šias žurnalistų
nepasitenkinimą sukėlusias naujas žiniasklaidos akreditavimo
Parlamente taisykles. Buvo sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta
parengti naujas taisykles. Jos darbe dalyvavo Seimo kanceliarijos,
įvairių žurnalistų organizacijų ir VAD atstovai.