Kol kaimo bendruomenės nepakilo kovai už savo „suknistą“ gyvenimą daniškų kiaulidžių kaimynystėje, niekam labai ir nerūpėjo, kas, kaip ir kodėl čia atsikrausto. Valdininkai tuomet džiūgavo, kad į skurstantį kraštą ateis užsienio investicijos, bus sukurtos darbo vietos. Didžiausiam protestuotojui burna buvo užčiaupta pasiūlius gerai apmokamą vietą... kiaulidėse.
Dabar dėl keliolikos kilometrų spinduliu skleidžiamos kiaulyno smarvės, kurią į aplinką kasdien išpučia apie 100 galingų ventiliatorių, kenčia 20 aplinkinių kaimų bei Kalvarijos miestelis, o dėl laistomų srutų jau pasipylė gyventojų skundai, kad visas šis „gėris“ jau ėmė skverbtis ir į jų šulinius. Dešimt kartų didesnis kiaulių skaičius nei sovietmečiu tose pačiose kiaulidėse ir į aplinką skleidžiama dešimteriopai didesnė smarvė bei išlaistomas milžiniškas srutų kiekis perša išvadą, kad anuomet čia buvo geriau gyventi ir žmonėms, ir kiaulėms.
Kalvarijos savivaldybės bendruomenių atstovai balandžio 7 d. surengė susirinkimą, į kurį pakvietė Seimo, Marijampolės apskrities viršininko administracijos, Kalvarijos savivaldybės atstovus, Aplinkos apsaugos departamento, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Visuomenės sveikatos centro specialistus bei UAB „Saerimner“ vadovus.
Susirinko kone visi kviestiniai asmenys į diskusiją dėl danų bendrovės „Saerimner“ Jusevičių kaime esančių kiaulidžių veiklos ir jų keliamų problemų. Buvo konstatuota, jog danų turima dokumentacija kelia nemažų įtarimų, tad bus vykdomas tyrimas, ar jie turi visus reikiamus dokumentus ir ar pastarieji buvo gauti teisėtai.
Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas pripažino, kad sovietinių fermų rekonstrukcijos projekto jų tarnyboje niekas nematė, mat kiaulidžių savininkai teprašė kiaulių bandai suteikti numerį, o jų tarnybos misija buvo keliskart per metus patikrinti galvijų gerovę. Per metus danai čia augina 80-90 tūkst. kiaulių, kai sovietmečiu tose pačiose fermose jų buvo auginama tik apie 8,5 tūkst. Tuo tarpu sanitarinės apsaugos zonos nenustatytos.
Nebuvo atliktas ir poveikio aplinkai tyrimas bei poveikio visuomenės sveikatai vertinimas. Kalvarijos savivaldybės bendruomenių atstovai be visų kitų klausimų linkę išsiaiškinti ir tai, ar danų bendrovė yra gavusi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą bei leidimą auginti tiek kiaulių. Gyventojai ne kartą kvietėsi Visuomenės sveikatos centro tarnybos atstovus, kad būtų nustatyta oro tarša dėl kiaulidžių skleidžiamos smarvės.
Nors buvo pripažinta, jog ji kelis kartus viršija leistinas normas, niekas nesiėmė priemonių, kad situacija pasikeistų. Aplinkosaugininkai net 17 kartų danų bendrovę yra baudę už įvairius pažeidimus aplinkai, bet viskas apsiribojo tuo, kad baudos buvo sumokėtos, o problemos liko. Į Kalvarijos sav. bendruomenės atstovų prašymą spręsti problemas danų bendrovės „Saerimner“ vadovai parengė raštą, kurį prieš kurį laiką pristatė Marijampolės apskrities viršininko administracijai ir jame pažadėjo aplink kiaulides pasodinti šešias eiles modifikuotų pušelių.
Jos neva paauga du metrus per metus ir tai turėtų smarvę sumažinti. Be to, kiaulidėse ketinama ir ventiliatorius keisti – vietoj esamų pastatyti galingesnius. Deja, investuoti į filtrus, kurie visiškai išspręstų smarvės problemą, danai nenusiteikę, mat jie kainuoja milijonus, o juk kapitalistui norisi mažiausiomis sąnaudomis gauti didžiausią pelną.
Beje, Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistas patikino, kad pačiose kiaulidėse smarvė nėra didelė – ji kur kas didesnė aplink fermas. Suprantama, juk ventiliatoriai ją išpučia lauk. Tad šiuo aspektu danų kiaulės gyvena kiek geresnėmis sąlygomis nei aplinkinių kaimų žmonės... Bendruomenių inicijuotame susirinkime dalyvavęs UAB „Saerimner“ generalinis direktorius Klausas Baltsersenas nepratarė nė žodžio, tad jo tolesni veiksmai ir sprendimai liko nežinomi.