Pagrindinio Rusijos karinių oro pajėgų štabo viršininko generolo
leitenanto Vadimo Volkovicko teigimu, buvo stebima 18 virš Latvijos
teritorijos skraidžiusių karo lėktuvų, pranešė naujienų agentūra
„Interfax“.
„Mes tai sekame ir stebime informaciniu ir lokaciniu būdu. Šias pratybas
sekėme kartu su Baltarusija“, - sakė V.Volkovickis.
Jis taip pat pranešė, kad rusų kariškiai su baltarusiais nuolat keičiasi
radiolokacine informacija iš dviejų komandinių postų. V.Volkovickio teigimu,
visi tokio pobūdžio NATO manevrai yra „fiksuojami ir sekami tuo labiau, kad
tai Rusijos šiaurės vakarų siena“.
Baltijos šalyse antradienį vyko antroji oro erdvės stebėjimo ir kontrolės
treniruotė, kurioje imituojant oro mūšius dalyvavo dvylika NATO šalių
naikintuvų bei moderniausias pasaulyje išankstinio įspėjimo ir valdymo iš
oro lėktuvas E-3A AWACS.
Pasak Lietuvos krašto apsaugos ministerijos treniruotę antrą kartą
organizavo NATO oro pajėgų komponento štabas Ramšteine (Vokietija). Pirmą
kartą ji surengta praėjusių metų rudenį ir, pasak pranešimo, buvo įvertinta
kaip itin sėkminga. Planuojama, kad tokio pobūdžio treniruotės bus rengiamos
reguliariai, kiekvienos oro erdvės patruliavimą Baltijos šalyse vykdančio
karinio kontingento rotacijos metu.
Vienos dienos treniruotėje dalyvavo naikintuvai iš Čekijos (du L-159),
Lenkijos (keturi F-16), JAV (keturi F-16), du šiuo metu oro erdvės
patruliavimą Baltijos šalyse vykdantys Danijos naikintuvai F-16.
Treniruotėje taip pat dalyvavo ir Baltijos šalių Karinių oro pajėgų
aviacija.
Lietuva ir kitos Baltijos šalys neturi oro erdvės patruliavimui tinkamų
orlaivių. Šiaurės Atlanto Tarybos sprendimu, nuo 2004 metų Lietuvoje
dislokuojami NATO šalių lėktuvai ir kontingentai, kurie po kelis mėnesius
saugo Baltijos šalių oro erdvę.
Per penkerius narystės NATO metus oro erdvės patruliavimo misijoje
Baltijos šalyse jau yra dalyvavę karinių oro pajėgų kariai iš 13 NATO
valstybių. Šiuo metu Šiaulių kariniame aerodrome dislokuotą antrą kartą
misiją vykdantį Danijos karių kontingentą pakeis Čekijos kariai.
Pagal dabartinius susitarimus NATO partneriai Baltijos šalių oro erdvę
saugos iki 2011 metų. Tuo metu Lietuva, Latvija ir Estija siekia, kad misija
būtų pratęsta bent iki 2018-ųjų.
2008 metų gegužės pabaigoje įvykusiame trišaliame Baltijos šalių gynybos
ministrų susitikime buvo sutarta, kad Lietuva, Latvija ir Estija iki 2010
metų atliks studiją, kurioje bus ieškoma efektyviausio sprendimo, kokią
formą ateityje įgaus Baltijos šalyse šiuo metu vykdoma NATO oro policijos
misija.