Prieš keletą savaičių 11,5 ha S. Juščiaus žiemkenčių gražiai žaliavo – saulės atokaitoje greta miškelio anksti sušilo žemė. Kasdien pro laukus į darbą važiuojantis ūkininkas džiaugėsi žaliuojančiu lauku, kol vieną dieną pamatė, kad žalumos nėra. Ją užtemdė tūkstančiai į žiemkenčių lauką nutūpusių gulbių, juodųjų ančių ir pilkųjų žąsų.
„Iš pradžių dar nekreipėme dėmesio. Atskrido paukščiai – negi jie ką blogo padarys? Ir anksčiau pavasariais migruojantys sparnuočiai į aplinkinius laukus atskrisdavo, tik niekada taip ilgai neužsibūdavo“, - „Ūkininko patarėjui“ pasakojo S. Juščius.
Nerimauti ūkininkas pradėjo tuomet, kai pamatė, kas jo laukuose lieka po paukščių antskrydžio. Žąsys ir gulbės, pasak S. Juščiaus, taip suplūkia žemę, kad gali tinkuoti. „Jei suplūkta žemė išdžius, joks užsilikęs žiemkentys neįstengs prasikalti. Kitur jų, atrodo, jau ir visai neliko – gulbės ir žąsys snapais glemžia želmenis, palikdamos tik juodą žemę“,- pasakojo ūkininkas.
Labiausiai jam gaila 3 ha žieminių miežių, kuriuos praėjusį rudenį sėjo pirmą kartą. Pasak ūkininko žmonos Violetos, anksčiau pasėti miežiai rudenį gražiai sužėlė, todėl ūkininkai tikėjosi gero derliaus. Dabar visos viltys nuėjo perniek, nes būtent miežių lauką paukščiai labiausiai ir pamėgo. Kad ir ko griebėsi ūkininkai, išbaidyti paukščių iš šio lauko neįstengė.
„Šerdama gyvulius girdžiu padangėje žąsis klykiant ir žinau, kad jos į mūsų laukus skrenda, bet nieko padaryti negaliu. Po tris keturis kartus per dieną važiuojame baidyti paukščių, bet vos tik pasukame iš lauko plento link, jie vėl sugrįžta į pasėlius“, - pasakojo Violeta.
Netekęs kantrybės S. Juščius skambino Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojams, bet išgirdo, kad praskrendančių paukščių ramybės drumsti negalima, o ančių medžioklė draudžiama iki liepos 15 d. Nieko S. Juščiui negalėjo padėti ir savivaldybės Žemės ūkio skyriaus darbuotojai, vertinantys kanopinių žvėrių ūkininkams daromą žalą.
S. Juščius mano, kad tūkstančius į perimvietes skrendančių paukščių galėjo suvilioti neiškultų pernykščių kukurūzų laukai. 24 ha kukurūzų pernai Girdžių seniūnijoje buvo pasėję Lietuvoje ūkininkaujantys vokiečiai. Dėl nepalankių oro sąlygų grūdams pasėti kukurūzai nespėjo nunokti, todėl savininkai jų kulti atvažiavo tik pašalus. Tačiau spėjo sudoroti tik dalį kukurūzų – po Naujųjų metų kombainai laukuose pradėjo klimpti, todėl atvykę galingi traktoriai kukurūzus susmulkino ir paliko.
„Ūkininko patarėjas“ įsitikino, kad paplentėje dar ir dabar galima prisirinkti grūdus sunokinusių burbuolių, o toliau nuo kelio jas jau „išaižė“ alkanos gulbės, žąsys ir antys. Vandens paukščiams Girdžių seniūnijos apylinkės patiko dar ir dėl to, kad už kelių kilometrų bebrų užtvenktas melioracijos griovys šį pavasarį tapo ežeru.
Pastarosiomis dienomis paukščių Pavidaujo ir Girdžių apylinkių laukuose ėmė mažėti. S. Juščius tikisi, kad nelaimė netrukus pasitrauks. Tačiau kokios bus jos pasekmės, spėlioti dar anksti.
„Jau dabar aišku, kad apie 5 ha pasėlių teks atsėti, kitus, bent šiek tiek dar žaliuojančius, bandysiu patręšti“,- „Ūkininko patarėjui“ sakė S. Juščius.
Ūkininkas dabar džiaugiasi rudenį neapdraudęs žieminių, nors ir buvo ketinęs taip pasielgti. Išstudijavęs draudimo sąlygas, S. Juščius suprato, kad nuostolių jam niekas nebūtų kompensavęs, nes draudėjai atlygina tik šalčių, krušos, liūties bei kitų stichijų padarytus nuostolius. Ūkininkas mano, kad pasėlių laukus užpuolę paukščiai irgi yra gamtos stichija, todėl draudėjai privalėtų atlyginti jų padarytus nuostolius.