Kauno stadiono direktorius Vytas Snarskis neslėpė jaučiąs nerimą prieš kiekvienas daugiau žiūrovų sutraukiančias futbolo rungtynes. O Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius griežtai tarė: „Mūsų manymu, žmonių į tą stadioną leisti negalima“.
Atrankinėse rungtynėse tarp Dramblio Kaulo Kranto ir Malavio rinktinių dėl kelialapio į 2010 metų pasaulio čempionatą stadione išgriuvus daliai sienos susidarė išsigandusių aistruolių spūstys, po minios kojomis atsidūrė dešimtys žmonių, daugiau nei 130 gerbėjų buvo sužeista, 22 žmonės žuvo.
Įdomu, kiek Lietuvos rinktinės gerbėjų kovo 28-ąją savo brangų bilietą (nuo 50 iki 150 litų) būtų mieliau iškeitę į rungtynių stebėjimą bare su didžiuliu televizoriaus ekranu ar įsitaisius ant sofos namie, jei Afrikos tragedija būtų įvykusi diena anksčiau.
8248 žiūrovų vietų Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadionas retai gali pasigirti tokiu žiūrovu srautu, koks buvo praėjusį šeštadienį, kai Lietuvos rinktinės vyrai dėl kelialapio į Pietų Afrikos Respublikoje įvyksiantį pasaulio čempionatą kovėsi su pasaulio vicečempionais prancūzais.
Pasak L.Varanavičiaus, tiek žiūrovų Kauno stadionas nesulaukė net ir praėjusiais metais, kai Lietuva kovėsi su pasaulio čempione Italijos futbolo rinktine.
Toks pilnas senasis Kauno stadionas buvo tik prieš septynerius metus, kai 2004 metų Europos čempionato atrankos varžybose Lietuvos rinktinė susitiko su tuomete pasaulio vicečempione Vokietijos rinktine.
Kaip kraupiai atrodo lietuvių stadionas, kovo 28-ąją galėjo pamatyti 80 šalių futbolo aistruoliai — tiek televizijų transliavo futbolininkų kovą Kauno stadione.
Turbūt ne vienam žiūrovui mėgautis lietuvių žaidimu prieš pasaulio vicečempionus trukdė lašantis vanduo, gerokai siūbuojančios tribūnos ir į galvą besismelkianti mintis — kas bus, jeigu senos gelžbetoninės tribūnos nebeatlaikys?
Penkerius metus S.Dariaus ir S.Girėno sporto centrui vadovaujantis V.Snarskis neslėpė, kad tokių minčių jam kyla kaskart, kai Kauno stadione žaidžia Lietuvos vyrų futbolo rinktinė. Per tarptautines rungtynes V.Snarskis labiau išgyvena ne dėl nacionalinės rinktinės žaidimo, bet dėl to, kad sporto šventė nesibaigtų tragedija.
Pasak sporto centro direktoriaus, ramina tik praėjusiais metais atliktas tribūnų patvarumo tyrimas, kuris parodė, kad kol kas tribūnas laikantys ramsčiai neturėtų griūti, o tribūnos — įsisiūbuoti. Tačiau neapdengtos tribūnos pamažu yra.
„Stadionas neapdengtas. Dėl kritulių gelžbetoninėse konstrukcijose vyksta korozija. Todėl nežinome, kas gali nutikti po kiek laiko“, — pripažino per rungtynes skirtingose tribūnose sėdintis V.Snarskis.
Žiūrovai, rungtynes stebėję iš A tribūnos, kurioje renkasi labiausiai savo emocijas reiškiantys futbolo aistruoliai, kovo 28-ąją jautėsi lyg stipriai bangų mėtomo laivo keleiviai, kas kartą labiau užsiūbavus ieškantys, į ką įsitverti.
Šiai tribūnai atliekant tyrimus skiriama ypač daug dėmesio. „Tyrėjai mus tikino, kad šioks toks siūbavimas yra normalu — gelžbetonis turi kažkiek judėti“, — ramino S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro direktorius.
Ne kartą šioje tribūnoje rungtynes stebėjęs L.Varanavičius prisipažino, kad ten sėdėti baisu.
Lietuvos futbolo federacijos prezidentas dažnai susimąsto, kas būtų, jei Kaune pasikartotų Abidžano stadiono Dramblio Kaulo Krante tragedija.
„Nuo 2004 metų kasmet prašome Kauno savivaldybės mums pateikti garantijas, kad į tą stadioną galima leisti žmones. Nes, mūsų manymu, žmonių ten negalima leisti. Bet jie visą laiką suranda ekspertų išvadas ir dievagojasi, kad stadionas gali atlaikyti tokį krūvį.
O mes kiekvieną kartą meldžiamės, kad nieko neįvyktų. Neįsivaizduoju, kaip reikėtų ištverti, jeigu kas nors žūtų“, — sakė neretai ne apie rezultatą, bet apie futbolo gerbėjų saugumą per rungtynes pagalvojantis L.Varanavičius.
Įvykus nelaimei būtų atsakingi renginio organizatoriai ir savininkai. Tai reiškia, Lietuvos futbolo federacija dalytųsi atsakomybe su S.Dariaus ir S.Girėno sporto centru. Dėl tokių atvejų jie yra apsidraudę civiliniu atsakomybės draudimu.
Nors per kiekvienas rungtynes stengiamasi garantuoti saugumą neleidžiant žiūrovams įsinešti alkoholinių gėrimų, atrodo, kad su šia užduotimi susidoroti irgi sekasi sunkiai. Ir kovo 28-ąją tribūnose iš butelio stipriuosius gėrimus geriantys futbolo aistruoliai net nemėgino slėptis, o prižiūrėtojai ateidavo paimti jau tik ištuštintų butelių.
Lietuvos futbolo federacijos samdomiems saugos darbuotojams patikrinti kiekvieno žiūrovo nepavyksta, nes prieš pat rungtynes prie įėjimų susidaro spūstis. Įvykus nelaimei evakuacija iš Kauno stadiono užtruktų, nes stadione tėra vos du įėjimai. Jų turėtų būti keliskart daugiau.
„Lietuviai į masinius renginius ateina paskutiniu momentu ir stumdosi eilėje prie įėjimo. Vakarų šalių futbolo aistruoliai į stadioną susirenka prieš 2—3 valandas“, — dėstė V.Snarksis. Ir pats pripažino, kad į niūrų, apgriuvusiomis sienomis, neapdengtą stadioną, kuriame šalta, atvykti porą valandų anksčiau nelabai malonu. Lygindamas Kauno stadioną su dešimt kartų daugiau žiūrovų vietų turinčiu „Stade de France“ Paryžiuje, V.Snarskis neslėpė, kad iš mūsiškio evakuotis prireiktų dvigubai daugiau laiko — Paryžiuje susirinkę futbolo aistruoliai tai padaryti įstengtų per 10 minučių.
„Kadangi mūsų stadionas įdomios formos — tarsi neužbaigtomis tribūnomis, evakuotis būtų galima perlipant neaukštą tvorą. Aišku, tai nenormalu.
Bet kai gresia pavojus, galima pasielgti ir taip. O tribūnose iš aukščiausių vietų išėjimai yra tikrai siauri“, — pripažino V.Snarskis, vis dar leidžiantis į Kauno stadioną ir savo sūnų.
Lietuvos futbolo federacijos prezidentas L.Varanavičius guodėsi, kad jau pavargo kalbėti apie gėdą, kurią kaskart patiria, kai Lietuvos nacionalinė rinktinė žaidžia gimtinėje.
„Tai — ne federacijos atsakomybė. Tai yra Kauno miesto ir valstybės atsakomybė. Valdžios vyrai visada ateina į labai svarbių asmenų tribūną. Jeigu jiems ne gėda susitikti akis į akį su svečiais, mes tikrai to nepakeisime. Šalyje neturime nė vieno stadiono, kuris atitiktų FIFA reikalavimus tarptautinėms tokio lygio rungtynėms.
Ne tik naujasis Marijampolės stadionas neatitinka visų reikalavimų, bet ir projektuojamas sostinės Šeškinės stadionas neatitiks jų, nes jis statomas ne futbolui“, — sakė L.Varanavičius.
V.Snarskiui irgi gėda po varganą Kauno stadioną ir jo ūkį vedžioti užsienio komandų atstovus, FIFA komisarus: „Su ta gėda mes ir gyvename. Bet neturime išeities“.
Kad gėda būtų mažesnė, kasmet sporto centras iš savo lėšų stadioną modernizuoja. Stadiono dailinimo darbams šiemet prieš reprezentacines rungtynes su pasaulio vicečempione Prancūzijos rinktine išleista 70 tūkstančių litų.
„Bet visa tai — tik kosmetika“, — sakė V.Snarskis. Už tuos pinigus buvo papildomai įrengta drabužinė su masažo kambariu, suremontuotas koridorius, labai svarbių asmenų tribūnų patalpų stogas, sutvarkytas apšvietimas patalpose po tribūnomis.
Bet Kauno stadioną reikia kapitališkai remontuoti arba rekonstruoti. Jis turėtų būti dengtas, taip pat turėti šildomą veją. Tik tuomet pavyktų išvengti nuolatinio galvosūkio ar dėl orų iškrėstų pokštų netektų atidėti rungtynių. Futbolo federacijos prezidentas nusiteikęs kategoriškai: „Šį stadioną reikia griauti ir statyti naujai. Kosmetiniu būdu jo nebesutvarkysime“.
Jei prieš dvikovą su Prancūzijos rinktine paskutinę akimirką FIFA komisaras būtų pasakęs, kad Kauno stadione rungtynės negali vykti, jos būtų perkeltos į Marijampolę. Tačiau perpus mažiau žiūrovų galinčiame priimti „Sūduvos“ stadione visi bilietus iš anksto įsigiję futbolo gerbėjai nebūtų tilpę.
„Būtų tekę atsisakyti pusės žiūrovų. Tai — irgi didelė gėda“, — neslėpė L.Varanavičius.
Pigiausių bilietų į Lietuvos ir Prancūzijos dvikovą, kainavusių 50 litų, neliko likus porai savaičių iki susitikimo. Paskutinėmis dienomis buvo parduodami 150 litų kainuojantys bilietai. Beje, bilietai į puikiai įrengtą „Stade de France“ Paryžiuje kainavo nuo 20 iki 80 eurų (69—276 litus).
Lietuvos futbolo aistruolis, nusipirkęs abonementą į nacionalinės rinktinės varžybas, iki paskutinės akimirkos nežino, kuriame šalies stadione galės stebėti rungtynes.
Lietuvos rinktinės tvarkaraštis
Lietuva — Rumunija 2009 06 06
Farerų salos — Lietuva 2009 09 09
Austrija — Lietuva 2009 10 10
Lietuva — Serbija 2009 10 14