Miesto meras Andrius Kupčinskas neslepia nusivylimo sužinojęs, jog visų ilgai lauktų milijonų miestas gal ir nesulauks. Bet meras dar tiki, kad svarbiausia Kauno statyba „pakrikštytam“ objektui pavyks gauti reikalingus pinigus, ir darbų tempo neteks lėtinti. Lygiai to paties tikisi ir Telšių bendrovė „Vėtrūna“, jau surentusi pirmąjį arenos aukštą.
„Lygiai per pusę Kaunui mažinamos Valstybės investicijų programos lėšos, - aiškino miesto meras savivaldybės tarybos kolegijos posėdyje, dar papildydamas, jog kitą savaitę susitikęs su šalies Premjeru bandys pasiderėti dėl arenai skiriamų pinigų. „Aš kreipiausi į visus Kaune išrinktus Seimo narius, kad jie palaikytų Kauno miesto prašymą. Suprantama, krizė reikalauja taupyti pinigus. Bet jeigu savivalda realiai egzistuoja, tai jai pačiai turėtų būti leidžiama spręsti, kaip ir kiek sumažinti VIP lėšas“, - sakė A.Kupčinskas.
Ketvirtadienį Kauno miesto taryba apsispręs dėl iš banko paskolintų pinigų naudojimo arenos statybos reikmėms. Šiemet savivaldybė žada šiuo tikslu skolintis net 22 milijonus litų.
Iš skolintų 8 mln. litų jau pastatytas pats naujausias tiltas į Nemuno salą. Lygiai taip pat ketinama pastatyti kitą - dar brangesnį ir platesnį tiltą, vedantį Kauno arenos link. Be to, viliamasi arenos statybai gauti 25 milijonus Europos Sąjungos lėšų. Tačiau jau aišku, kad pačią didžiausią sumą jai turės sudėti Kauno bei visos Lietuvos mokesčių mokėtojai. Savivaldybė netgi ragina kauniečius aukoti statybos fondui labdarą, paskiriant 2 proc. pernai sumokėtų mokesčių.
ELTA primena, kad Kauno miesto tarybos sprendimu 2007 metų rugsėjį buvo įsteigtas ir specialus fondas arenos statybai paremti, bet per pusantrų metų jam pavyko surinkti vos 30 tūkst. litų.
Miesto tarybos nario Kęstučio Mikėno nuomone, kauniečiai neskuba aukoti, nes ir taip ilgai turės atidavinėti skolas, kurių savivaldybė pridarys su šia statyba. Miesto tarybos narys iš Darbo partijos Rytis Šatkauskas Eltai sakė apskritai nusiteikęs prieš idėją politikams steigti panašius fondus, nes jų misija tampa labai neaiški. „Kai žmonės paremia bažnyčios statybą, tai gauna moralinę satisfakciją, o čia kas? Kaip politikas lyg ir turėčiau remti svarbiausia vadinamą Kauno statybą, bet mieliau paremčiau naujos mokyklos pastatymą. Deja, atgavus Nepriklausomybę, Kaunas mokyklų nestato“, - sakė jis.
Lietuvos socialdemokratų partijai Kauno taryboje atstovaujantis Kęstutis Kriščiūnas sakė visada palaikęs Kauno arenos statybos ne iš mokesčių mokėtojų lėšų variantą. Pasak jo, kalbant apie Vyriausybės skiriamas lėšas, nutylima, kad tai - irgi Lietuvos mokesčių mokėtojų uždirbti pinigai. Jei būtų sudarytos sąlygos areną statyti verslininkams, Augustinas Rakauskas būtų ir pastatę, arba prancūzai - koncesininkai.