„Būtent tiesioginį politinį spaudimą galima įžvelgti svarstant teisėjų skyrimo klausimus Seime. Kai kurie įstatymų leidžiamosios valdžios atstovai, spręsdami teisėjo karjeros klausimus, reikalauja pasiaiškinti dėl atskirų teismo sprendimų. Toks teisėjo „vertinimas“ traktuotinas kaip akivaizdus psichologinis poveikis ne tik teisėjo, kurio kandidatūra svarstoma Seime, bet ir kitų ateityje karjeros sieksiančių teisėjų atžvilgiu“, - rašoma Teisėjų tarybos ir Asociacijos pareiškime.
Pasak jų, priimdamas bet kurį sprendimą teisėjas turi būti garantuotas, kad niekas ir niekada nesiims vertinti jo pagal anksčiau priimtus sprendimus. Priešingu atveju gali būti sukurtos prielaidos teismui vadovautis ne įstatymu, o kitų valdžios institucijų ar jos atstovų interesais.
Didžiulį nerimą jiems kelia tai, kad kai kurie Seimo nariai ignoruoja pamatinius teisinės valstybės principus ir viešai reikalauja iš teisėjų aiškintis dėl priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra nustatyta, kad Seimo narių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę, o Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnyje - kad niekas neturi teisės reikalauti, jog teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo.
Pareiškime pažymima, kad teisėjų nepriklausomumas nėra jų išimtinė teisė ar privilegija, ginanti jų interesus. Tai teisinės valstybės esminis bruožas ir teisingumo ieškančių žmonių interesų privilegija bei garantas.