Tokie planai svarstyti penktadienį vykusiame Vyriausybės Strateginio
planavimo komiteto posėdyje, kuriame kalbėta apie apskričių viršininkų
vykdomų funkcijų perskirstymo tarp valstybės ir savivaldybių institucijų.
Komentuodamas posėdžio rezultatus, premjeras Andrius Kubilius sakė, jog
apskričių viršininkų administracijas naikinamos siekiant atlaisvinti
valstybę nuo perteklinės administracinės naštos.
Premjero teigimu, iš 127 apskritims šiuo metu vykdyti pavestų funkcijų
maždaug pusė yra „tuščios“, todėl bus naikinamos, o likusiąsias esą bus
siekiama maksimaliai perduoti savivaldybėms.
Centrinės valdžios žinion, anot A.Kubiliaus, galėtų būti perduotos
žemėtvarkos, teritorijų planavimo ir statybų srityje apskričių viršininkų
administracijų vykdytos funkcijos.
Vyriausybės vadovas sakė manąs, jog apskričių viršininkų administracijų
finansavimą numatančios biudžetinės eilutės galėtų nebelikti jau 2010 metų
biudžete.
2010-uosius kaip apskričių viršininkų administracijų panaikinimo metus
nurodė ir vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, kurio teigimu,
realiausias terminas esąs nuo liepos 1 dienos.
Anot ministro, apskričių viršininkų administracijų naikinimas turėtų
prasidėti Seimui priėmus atitinkamą įstatymą, kuriuo, sudarydama kitų metų
biudžetą, galėtų vadovautis Finansų ministerija.
Nei kiek galėtų būti sutaupyta, nei kiek darbuotojų planuojama atleisti,
posėdyje, anot R.Palaičio, kalbėta nebuvo. Ministro teigimu, darbą
prarasiančių tarnautojų skaičius galėtų paaiškėti rudenį.
Ministras pabrėžė, kad naikinant apskričių viršininkų administracijas,
pačios apskritys kaip teritoriniai vienetai išliks. To esą reikia, nes
padalinimu į apskritis remiasi įvairių statistinių duomenų kaupimas.
Be to, pasak R.Palaičio, padalinimas į apskritis yra svarbus pritraukiant
Europos Sąjungos fondų lėšas. Šių pinigų pritraukimu rūpintis turėtų
Regioninės plėtros tarybos, kurias sudarytų apskritims priklausančių
savivaldybių atstovai.
Siūlymus, kaip perskirstyti šiuo metu veikiančių dešimties apskričių
vykdomas funkcijas, apskričių naikinimo modelį kūrusi tarpinstitucinė darbo
grupė Vyriausybės strateginio planavimo komitetui pateikė kovo pabaigoje.
Darbo grupės narė Vidaus reikalų ministerijos sekretorė Rasa Noreikienė
po paskutinio darbo grupės posėdžio BNS sakė, kad optimistiniu variantu
pirmieji apskričių naikinimą įforminantys teisės aktai turėtų būti priimti
šioje Seimo pavasario sesijoje, o ekonominės naudos reforma galėtų duoti jau
kitąmet - esą mažesnį finansavimą galima būtų numatyti planuojant 2010-ųjų
biudžetą.
Pasak darbo grupės, jei Vyriausybė, išanalizavusi visus reformos
privalumus ir trūkumus apsispręs naikinti apskritis, atitinkamai turės būti
pakoreguoti 85 įstatymai, apie 450 Vyriausybės nutarimų, apie 500 žinybinių
teisės aktų.
2009-ųjų metų biudžete apskričių viršininkų administracijoms numatyta per
711,9 mln. litų asignavimai. Reformai įgyvendinti kitąmet reikėtų 27,5 mln.
litų.
R.Noreikienės teigimu, iš beveik 712 mln. atėmus pačiai reformai
įgyvendinti reikalingus 27 mln., galima būtų sutaupyti apie pusę likusios
sumos - t.y. apie trečdalį milijardo litų. Tuo tarpu vidaus reikalų
ministras Raimundas Palaitis aiškino, kad apskričių naikinimas padės
sutaupyti ne kelis šimtus, bet tik kelias dešimtis milijonų litų.
Pagal dabartinį teritorinį administracinį suskirstymą Lietuvoje yra 10
apskričių. Apskričių viršininkų administracijose dirba beveik 2,5 tūkst.
specialistų. Pasak ministerijos sekretorės, ne visi jie taptų bedarbiai -
dalis jų pereis į valstybės institucijas, kurioms bus perduotos jų
funkcijos.
Ėmus svarstyti apskričių naikinimą, kalbėta, kad jas galėtų pakeisti
stambesnis administracinis suskirstymas. Dar prieš suformuodami Vyriausybę
valdančių partijų atstovai svarstė, kad Lietuvoje galėtų būti keturi
regionai: Aukštaitija ir Dzūkija taptų vienu regionu, Kaunas ir Suvalkija -
kitu, o Šiauliai, Žemaitija, Klaipėda ir Tauragė - trečiu. Svarstyta, kad
dar vienas regionas galėtų būti Vilnius. Tarpinstitucinės darbo grupės
siūlymuose apie regionų steigimą neužsimenama.