Jei Lietuvos politikės imtų kalbėti, kad moterų Seime turi būti lygiai tiek pat, kiek vyrų, lietuviai jas išvadintų beprotėmis feministėmis. Moterų lygių galimybių klausimas Lietuvoje atrodo ne rimtesnis negu kandidatės į prezidentes Loretos Graužinienės stiliaus pokyčiai. ES institucijose tokios kalbos juoko nekelia. Tačiau Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Margot Wallström teigia iki šiol pastebinti, kad vyrai politikai naudoja technikas, kurios moteris padaro tarsi nematomas.
Vieną iš keturių svarbiausių Europos Sąjungos postų užimanti švedė Margot Wallström dabar susirūpinusi – kaip pasiekti, kad per rinkimus į Europos Parlamentą patektų kuo daugiau moterų. Briuselyje vykusiame seminare žurnalistams apie moterų padėtį Europoje ir moterų dalyvavimą politikoje M.Wallström aiškino – dabar, per ekonomikos krizę, moterų dalyvavimas politikoje ypač svarbus.
Ką reiškia būti moterimi politike? Kuo moteriška politika skiriasi nuo vyriškosios? Ar į aukščiausius postus moterų neleidžia vyrai, ar jos pačios renkasi ramesnį gyvenimą? Kokią komunikacijos strategiją turėtų rinktis moteris politikė? Tokius klausimus lrytas.lt uždavė už institucinius ryšius ir komunikacijos strategiją atsakingai Margot Wallström.
***
– Koks skirtumas tarp politikės ir politiko? Ar įžvelgiate skirtumų tarp vyrų ir moterų priimamų sprendimų?
– Skirtumai susiję su skirtinga padėtimi ir skirtingais vaidmenimis visuomenėje. Viena lytis nėra geresnė už kitą. Tačiau moterys ir vyrai yra skirtingi ir jų vaidmenys visuomenėje skirtingi. Būtent todėl demokratijoje yra svarbu, kad moterys taip pat dalyvautų priimant svarbius sprendimus. Politiniai sprendimai veikia mūsų visų gyvenimą, tačiau juos daugiausia priima vieni vyrai. Ar moterys gali būti tikros, kad jie atstovaus jų interesus?
Pateiksiu pavyzdį iš Afrikoje vykusių debatų, kuris parodo, koks gali būti skirtingas vyrų ir moterų mąstymas. Moterys apibrėžė saugumo sąvoką visiškai skirtingai negu vyrai. Vyrai apibūdino saugumą tradiciškai ir aptakiai – kaip karinę gynybą, kaip kovą su teroristais. Moterys pradėjo iš visiškai kito taško – jos pradėjo kalbėti, kad jeigu neturime švaraus geriamojo vandens, jei mergaitės negauna išsilavinimo, kaip apskritai galima kalbėti apie saugumą visuomenėje.
Moterys sudaro daugiau kaip pusę Europos populiacijos. Tačiau mums atstovauja tik trečdalis Europos parlamento narių. Aukštus postus daugiausiai užima vyrai. Mes galime aiškiai matyti, jog Europoje egzistuoja moterų diskriminacija. Statistika rodo, kad moterys uždirba mažiau, dirbdamos tokį patį darbą, jos kenčia, bandydamos suderinti šeimyninį gyvenimą ir darbą.
Reformos, kurios būtinos, kad moterys galėtų suderinti šeimyninį gyvenimą ir darbą, vaikų priežiūros institucijos, moterų ir vyrų algų skirtumai – tai yra politiniai klausimai, susiję su mokesčiai ir įstatymais, kurie artimesni moterims politikėms. Problema ta, kad moterys rinkėjos neturi galimybės rinkti moteris politikes, nes pagrindiniuose sąrašuose dažniausiai yra vyrai.
– Ar jūs pati jaučiatės diskrimuojama kaip moteris?
– Negalėčiau tvirtinti, kad štai tą ar aną akimirką pastebėjau aiškią diskriminaciją. Tačiau mes, moterys, jaučiame, koks yra vyrų požiūris į mus. To nepavadinsi diskriminacija, čia eina kalba apie moteriškumo stereotipus ir apie tai, kad vyrai naudoja technikas, kurios padaro moteris tarsi nematomas. Pastebiu, kad vyrai dažnai kalba tarsi virš moterų galvų, visiškai ignoruoja ar sumenkina moterų žodžius. Yra daugybė būdų, kaip moteris galima tarsi sumažinti.
Todėl aš manau, kad situaciją institucijose pagerintų lyčių kvotos.
– Jūs pritariate minčiai, kad Europos Parlamente pusė vietų būtų skirta moterims, pusė – vyrams. Tačiau ar tai nėra nedemokratiška – juk turėtume rinkti politikus pagal kompetenciją, ne pagal lytį?
– Be abejo, balsuoti reikia už kompetentingus politikus. Tačiau ar jūs sakote, kad nėra pakankamai kompetentingų moterų? Aš sakau, kad yra pakankamai kompetentingų moterų, kurios galėtų užpildyti partijų rinkimų sąrašus. Tai užtikrintų rinkėjų teisę rinktis moterį politikę. Dabar sąrašuose – beveik vieni vyrai, nes vyrai politikai yra dažniausiai renkasi kitus vyrus politikus.
Lyčių kvotos būtų blogas ir žeminantis dalykas, jei nebūtų pakankamai kompetentingų moterų. Manau, kad ir dabar egzistuoja tam tikra neatvira kvotų sistema. Manote, kad vyrai į aukščiausius postus patenka dėl savo kvalifikacijos? Ne, jie patenka, nes vyrai renka vyrus.
Kvotų sistema galėtų būti laikina, kol pasikeis požiūris. Ar moterys nori laukti keliasdešimt metų, kol visuomenė savaime pasikeis?
– Tačiau galbūt tai ne vyrų, o pačių moterų atsakomybė, kad jų nėra aukščiausiuose postuose. Gal jos pačios nesiveržia, gal jų prioritetas yra ne politika, o šeima?
– Taip, moterys dažnai dvejoja, ar užimti svarbų politinį postą. Jos mato, kad darbas užima tiek daug laiko, tačiau jos taip pat turi pasirūpinti namais. Iš tikrųjų tai bus labai sunku, jei neturėsi užnugario, partnerio, kuris tau padėtų ir tave palaikytų, pasidalytų rūpinimosi šeima pareigas.
Aš turiu vyrą, kuris mane palaiko. Labai myliu savo vaikus. Noriu, kad jie galėtų pamatyti poliarines meškas, todėl rūpinuosi aplinkosaugos problemomis. Noriu, kad jie gyventų pasaulyje, kuriame vyrai ir moterys turėtų lygias galimybes.
Sutinku, kad dėl dabartinės situacijos nederėtų kaltinti vyrų. Moterys turėtų pripažinti, kad jos pačios turi paremti viena kitą. Kartais užtenka pakelti ranką ir pasakyti – aš sutinku su tuo, ką pasakė kita. Nereikia kartoti kitos moters minčių, tereikia pritarti. Vyrai tą daro visą laiką.
– Kaip moterys politikės turėtų prisistatyti visuomenei? Ar jos privalo kalbėti apie privatų gyvenimą – vyrą, vaikus, seksualinę orientaciją?
– Aš stengiuosi būti asmeniška, tačiau išsaugoti privatumą. Mano asmeninės savybės daro įtaką mano politiniam darbui, mąstymui, todėl jas reikia atskleisti. Tačiau aš nepasakoju apie savo privatų gyvenimą, nes to nenoriu. Manau, kad moteris neturi atskleisti apie save daugiau negu pati nori, nebent tai yra svarbus dalykas, kuris daro įtaką jos politinei veiklai.
Tiesa, klausimus apie šeimą moterys politikės girdi dažniau negu vyrai. Prieš JAV prezidento rinkimus žurnalistai Saros Palin klausinėjo, kaip ji planuoja susitvarkyti su tokiu sunkiu darbu, turėdama tiek vaikų. Kas tokį klausimą – ar jis sugebės dirbti – užduoda dešimt vaikų turinčiam vyrui politikui? Manau, kad jau čia pradingsta lyčių lygybė.
– Lietuvoje tuoj vyks prezidento rinkimai. Viena kandidatė – Loreta Graužinienė dabar taip susirūpino savo išvaizda, kad samdosi stilistus. Žurnalistai ją sekioja po parduotuves, žmonės diskutuoja apie jos išvaizdą. Kiek rinkėjams yra svarbi moters politikės išvaizda?
– Moterys politikės turėtų atsisakyti noro pasirodyti gerai kaip moterims – faktas, kad mes dažnai per daug rūpinamės, kaip atrodysime, kokie bus mūsų drabužiai. Tačiau tai visiškai nesvarbu. Svarbi yra politinė patirtis, kurią tu atsineši. Lietuviams turėtų rūpėti, kuri kandidatė ar kandidatas yra galės geriausiai atlikti savo darbą.
– Birželį bus rinkimai į Europos Parlamentą. Kokį vaizdą norėtumėte įsivaizduoti Europos Parlamente ir Europos Komisijoje po rinkimų?
– Mes stengiamės mobilizuoti kuo daugiau moterų, kad kuo daugiau moterų būtų išrinktos. Taip pat labai svarbu, kad moterų vardai būtų minimi kaip kandidačių yra aukščiausius Europos Sąjungos postus. Norėčiau keturiuose pagrindiniuose postuose matyti dvi moteris.
Man tai svarbu ne dėl to, kad moterys geresnės už vyrus. Svarbu, kad prie diskusijų stalo atsidurtų moterų patirtis. Demokratija turi užtikrinti, kad moterų balsai bus išgirsti.
- Koks moterų vaidmuo per ekonomikos krizę?
- Aš manau, kad būtent dabar, ekonomikos nuosmukio metu, atėjo moterų laikas.
Nemanau, kad yra tik atsitiktinumas, kad dabar Islandijoje suformuoti du bankai, kurių vadovėmis tapo moterys.
Atsinešiau straipsnį, kurį šiomis dienomis dažnai cituoju. Žurnalistė aprašė šių metų Davoso ekonomikos forumą ir pastebėjo, kad Davoso lyderiai atrodo taip susižavėję savimi, kad net gniaužia kvapą nuo jų arogantiškumo ir manymo, kad jie gali viską pasiekti, ignoruodami moteris. Jie sugriovė pasaulio ekonomiką, tačiau nesusimąsto, kad jie nebus tie žmonės, kurie ją atstatys.
Tai tiesa. Be moterų dalyvavimo nedaug kas atsitiks. Vyrai vieni negali nuspręsti, koks bus pasaulis po krizės.