Savanoriški nukryžiavimai Filipinų šiaurėje yra ekstremaliausi religinio
pamaldumo didžiausioje Azijos katalikiškoje valstybėje ženklai, nors
Bažnyčios hierarchai tokias apeigas smerkia. Milijonai kitų filipiniečių
prieš Velykas meldžiasi ir pasninkauja.
Filipinų katalikų vyskupų konferencijos atstovas monsinjoras Pedro
Quitorio sakė, kad Bažnyčia nepritaria tokiems
ritualams, nes nusidėjėliai tikisi pelnyti malonę žalodamiesi.
„Mes tikinčiuose raginame tik pasninkauti, melstis ir išpažinti savo
nuodėmes, - P.Quitorio sakė naujienų agentūrai „Reuters“. - Negalime
sustabdyti šių apeigų. Jos nebūtinos, tačiau Bažnyčia neturi policijos
įgaliojimų. Šie ritualai tampa iššūkiu mums, skatinančiu kreipti
parapijiečius tikrojo Katalikų bažnyčios mokymo link“.
Už maždaug 80 kilometrų į šiaurę nuo Manilos esančiame Kutudo kaimelyje
Jėzaus Kristaus nukryžiavimo scenos buvo atkurtos spalvinguose gatvės
vaidinimuose: dešimtys vyrų nešė sunkius, iki 50 kilogramų sveriančius
kryžius, o daugelis kitų plakė sau nugaras, kurios sruvo krauju.
Basomis nuėję toliau nei kilometrą aplink kaimelį, procesijos dalyviai
užbaigė ceremoniją dramatiškomis apeigomis, vykusiomis ant specialiai
supiltos kalvelės: 25 vyrai buvo prikalti prie kryžių maždaug 8 centimetrų
ilgio vinimis, kuriomis buvo perverti jų riešai ir pėdos.
Ceremonijos dalyviai, kurių ne vienas prie kryžiaus buvo prikaltas jau
daug kartų, sako, kad daro tai kaip auką už savo šeimas.
„Tai darau ne dėl šlovės ar pinigų“, - sakė 48 metų Rubenas Inaje, kuris Jėzų Kristų vaidina Kutude nuo 1986 metų.
„Tokiu būdu dėkoju Viešpačiui. Jis suteikė mano šeimai labai daug malonių
ir daugelį kartų išgelbėjo mano gyvybę“, - aiškino vyras.
R.Inaje, kuris dirba namų dažytoju, sakė „Reuters“ nusprendęs leistis
nukryžiuojamas, kai liko gyvas nukritęs nuo trijų aukštų pastato praėjusio
amžiaus 9-ojo dešimtmečio viduryje.
„Įtikėjau, kad Dievas pasirinko mane įrankiu, kad parodytų pasauliui
filipiniečių pasišventimą Dievui“, - jis pasakojo prie medicinos punkto,
rodydamas po savo 23-iojo nukryžiavimo sutvarstytas rankas.
„Nenuilstamai dariau tai kiekvienais metais. Tai mano asmeninis garbinimo
būdas, kurį tęsiu, kol Viešpats leis mano kūnui iškęsti skausmą“, - pridūrė
R.Inaje.
Kaimyninėje Bulakano provincijoje prie medinių kryžių buvo prikalti penki
žmonės, tarp jų - 18-metė mergina ir vienas Australijos pilietis, kuris sakė
tikintis, kad tokia auka padės pasveikti vėžiu sergančiai jo motinai.
Minia džiaugsmingai sveikino dejuojantį 33 metų Johną Michaelą, kai vinys buvo suvarytos į jo delnus ir kojas, o jo kryžius kelioms
minutėms pakeltas statmenai. Kai vinys pagaliau buvo ištrauktos, o vyras su
palengvėjimu plačiai nusišypsojo.
Nuo kryžiaus nuimtą australietį „centurionai“ skubiai nunešė į palapinę,
kurioje ceremonijos dalyviams buvo teikiama medicinos pagalba.
Kituose regionuose prie kryžių buvo prikalti apie 20 žmonių.
Tūkstančiai žiūrovų, tarp jų daug turistų iš Australijos, Europos ir
Pietų Korėjos, smalsiai stebėjo Kutude atliekamas misterijas. Šiame kaime
pradėtos rengti 1955 metais, bet dabar tai virto tikra atrakcija
žiniasklaidos atstovams ir turistams, kopijuojama ir kitose šalies vietose.
Kaimelyje tvyrojo šventiška nuotaika, buvo pardavinėjami alus, ledai ir
suvenyriniai rimbai. „Ypač svarbūs asmenys“ ir keletas vienuolių moterų
reginį stebėjo nuo specialios pakylos.
1996 metais Kutude buvo nukryžiuotas japonas, kuris tvirtino, kad siekia
dieviško įsikišimo, jog išgytų vėžiu sergantis jo brolis, tačiau vėliau
paaiškėjo, kad visa tai filmavę jo draugai šią medžiagą panaudojo
„juodosios“ pornografijos filme.
Kai kurie Kutudo gyventojai siūlė pasistatyti už tam tikrą mokestį
automobilius, o kiti rinko po 5 pesus (apie 26 centus) už naudojimąsi
tualetais. Apsukrieji išnuomojo savo namų balkonus televizijos operatoriams
ir fotografams.
Niekas per šias apeigas dar nėra miręs.
Filipinai yra didžiausia katalikybės citadelė Azijoje - maždaug 80 proc.
šios valstybės gyventojų, kurių iš viso yra 90 mln., išpažįsta katalikų
tikėjimą. Šį savaitgalį visame salyne žmonės skirs laiko bažnytinėms
apeigoms, šeimai ir paplūdimiui.
Filipiniečiai savo katalikišką tikėjimą papildo vietos prietarais, o kai
kurie žmonės Didįjį penktadienį po 15 val. vengia praustis po dušu ir
skalbti, kad neprisišauktų nesėkmės.