Subtiliausi raštai
Virginijos skutinėti margučiai tokie gražūs, kad jais neatsistebi parodų lankytojai. Moters klausia įvairiausių dalykų. Dažnai – apie kantrybę, apie tai, kaip išskutinėja tokius subtilius ir taisyklingus raštus, kaip nudažo margučius. Ir kitokių, praktinių patarimų prašo...
Virginija skutinėti margučius išmoko iš savo mamos. Pradėjo, ir norėjo vis sudėtingesnius raštus išmarginti, norėjo, kad jie nesikartotų, būtų vis kitokie. Taip ir yra. Nerasi Virginijos kolekcijoje dviejų vienodų. Bet raštų raštelių nusakyti, įsiminti neįmanoma.
„Iš pradžių ir mano raštai buvo kitokie negu dabar: stambūs, ne tokie tankūs. Tada margutį išskutinėdavau per kokias dvi valandas. O dabar vienam margučiui reikia visos dienos, nuo ryto iki vakaro.“
Apie kruopštumą, be kurio neįmanoma išgauti tokių raštų, Virginija sako: „Kontūrus nusipiešiu pieštuku. Vienodai abi puses. Visad raižau abi puses po truputėlį kad raštai didėtų vienodai. Nes jei išraižysi pirma vieną pusę, o paskui kitą, gali raštai nesutapti. Toks darbas bus sugadintas.“
Margučių raštų Virginija ieško knygose, žurnaluose, buityje – nusižiūri nuo audinių ar keramikos. Tačiau juos taikydama niekada nekopijuoja tiksliai – tai, ką matė, tampa tik kūrybos dalimi. „Kai pradedu dirbti, raštai patys man kažkaip savaime gula“, - sako moteris.
Nebaigė dailės mokslų
Parodose, kur eksponuojami Virginijos margučiai, moters dažnai klausia, kokią dailės mokyklą ji baigė. - Jokią, - atsako Virginija. Ji prisimena, kad mokykloje ne itin sekėsi dailės pamokos.
„Ir dabar neraižau ant margučių piešinių – gamtos peizažų, žvėrelių, bažnyčių...“
Margintojai visada įdomu lankyti parodas, pamatyti, ką naujo kiti sugalvoja. Ji pati jau ketveri metai dalyvauja parodose. Neseniai pamatė visai kitokius, naujoviškus kiaušinius – kiauraraščius, puoštus karoliukais. Nors netradiciška, tačiau išbandyti Virginija norėtų.
Virginijos technologija
Pati pradžia – teisingai pasirinkti kiaušinius. Geriausia, kai jie yra baltu lukštu. Tuomet kuo tamsesnis bus dažų fonas, tuo ryškiau švies raštai.
Virginija žalius kiaušinius dvi paras laiko dažuose. Ir tik tada skutinėja. Išmarginusi juos pragręžia smulkiu grąžteliu ir švirkštu ištraukia kiaušinio turinį.
„Toks kiaušinis yra amžinas. Ir niekad neturės blogo kvapo, - sako kiaušinių skutinėtoja. - Iš pradžių skutinėdavau „Neva“ skutimosi peiliukais. O paskui sužinojau, kad geriausia su metalo pjaustymo peiliuku, kurį galima laužyti. Su juo sekasi puikiausiai.“
„Laukiu Velykų. Širdis kažkaip nudžiunga, tarsi viskas pasikeičia, - sako Virginija. - Žinau, kad nors kelis kiaušinius išskutinėsiu, kažkas naujo atsiras. Į parodą vėl nuvešiu...“
O parodos lankytojai vėl negalės atitraukti akių nuo įstabiausių raštų vingrybės ir atsistebėti jų kūrėjos kantrybe...