„Seimas (...) nutaria ir iškilmingai pažymi, kad jokia valstybės
institucija neturi teisės ir galios nurodyti Seimo nariams ir visam Seimui,
kaip jie privalo balsuoti priimdami vieną ar kitą sprendimą. Mėginimai
diktuoti Seimui neleistini“, - rašoma konservatoriaus Ryto Kupčinsko
teikiamame nutarimo projekte.
Pasak nutarimo aiškinamojo rašto, jį „paskatino ir iššaukė kai kurių
valdžios struktūrų pastarojo meto siekis iškelti save aukščiau Seimo ir jam,
balsavimo procedūromis vykdančiam konstitucinius įgaliojimus, imperatyviai
nurodinėti“.
Seimui delsiant prezidento V.Adamkaus teikimu atleisti kadenciją baigusį
Lietuvos aukščiausiojo teismo (LAT) pirmininką Vytautą Greičių pasibaigus
kadencijai, šis kreipėsi į Konstitucinį Teismą.
Prezidentas pasirašė dekretą, kuriuo kreipiasi į KT prašydamas išaiškinti
Konstitucinio Teismo 2006 metų gegužės 9 dienos nutarimo nuostatas dėl LAT
pirmininko ir skyrių pirmininkų atleidimo, pasibaigus jų įgaliojimų laikui,
pranešė prezidento spaudos tarnyba.
Kaip BNS patvirtino KT atstovė spaudai Ramunė Sakalauskaitė, prašymai dėl
išaiškinimo, remiantis susiklosčiusia praktika, nagrinėjami ne eilės
tvarka.
Prezidentas prašo KT išaiškinti, ar 2006 metų gegužės 9 dienos nutarimo
motyvuojamosios nuostatos turėtų būti suprantamos taip, jog Seimo nario
laisvas mandatas reiškia ir tai, kad Seimo narys gali balsuoti taip, kad
Seimo atleidžiami teismų pirmininkų ir teismo skyriaus pirmininkų pareigas
einantys teisėjai - LAT pirmininkas ir skyrių pirmininkai - pasibaigus jų
įgaliojimų laikui nebūtų atleidžiami iš pareigų, nors ir pripažįstama
faktinė aplinkybė, kad jų paskyrimo į šias pareigas terminas, t.y. įgaliojimų laikas, yra
pasibaigęs.
„Jei neginčijama faktinė aplinkybė, kad nurodytų pareigūnų paskyrimo į
šias pareigas terminas yra pasibaigęs, ar esama kokių nors konstituciškai
pateisinamų aplinkybių, kurioms esant Seimo nario balsavimas prieš minėtų
pareigūnų atleidimą iš pareigų, pasibaigus jų įgaliojimų laikui, būtų
suderinamas su iš Seimo nario priesaikos jam kylančia pareiga gerbti ir
vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo
pareigas taip, kaip jį įpareigoja Konstitucija“, - kelia klausimą valstybės
vadovas.
Prezidentas dekrete teigia, kad Seimo nariai, gavę prezidento teikimą dėl
LAT pirmininko ir skyriaus pirmininkų atleidimo, privalo įsitikinti, kad šių
pareigūnų paskyrimo į pareigas terminas yra tikrai pasibaigęs, ir
pripažinus, kad ši faktinė aplinkybė yra tikrai įvykusi, - juos atleisti.
Tačiau nuo 2008 metų liepos mėnesio Seime besitęsiantis LAT pirmininko
atleidimo procesas atskleidžia, kad esama abejonių dėl tokios konstitucinės
doktrinos sampratos, rašoma pranešime.
Tuo tarpu valdantieji užsimena, kad LAT pirmininko klausimas gali būti
sprendžiamas jau su naujuoju prezidentu.
Seimas po pateikimo yra pritaręs nutarimui, kuriuo iš LAT pirmininko
pareigų atleidžiamas dar praėjusią vasarą kadenciją baigęs V.Greičius.
Tačiau svarstymo stadijai nutarimo projektas į parlamento salę negrįžta.
Kaip BNS sakė valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių
demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma, tikėtina, jog prie LAT pirmininko
klausimo bus grįžta jau po prezidento rinkimų.
„Gali būti, kad šį klausimą spręsime su nauju prezidentu. Jei visiems
užteks kantrybės laukti“, - paklaustas, ar neplanuojama į darbotvarkę
įtraukti nutarimo dėl V.Greičiaus atleidimo iš LAT pirmininko pareigų
svarstymo, BNS ketvirtadienį sakė J.Razma.
Praėjusios kadencijos Seimas jau du kartus balsavo ir du kartus atmetė
prezidento dekretą dėl V.Greičiaus atleidimo iš LAT vadovo pareigų.
Prezidentas yra pasirašęs trečiąjį dekretą dėl LAT pirmininko atleidimo, jam
po pateikimo pritarta, liko svarstymo ir priėmimo stadijos.
Seime ketvirtadienį prisiekus LAT teisėju paskirtam Egidijui Baranauskui,
bus sukomplektuotas visas LAT teisėjų korpusas. Pagal Konstituciją tik
paskyrus visus LAT teisėjus galima skirti jo pirmininką.
LAT pirmininką 5 metams skiria ir atleidžia Seimas prezidento teikimu.