Greičiausio Amerikos moksleivių 5000 m bėgiko pavardę teisingai ištaria tik retas amerikietis, tačiau Jungtinių Valstijų lengvosios atletikos istorijoje ji jau įrašyta didžiosiomis raidėmis. Šešiolikmetis Lukas Veržbickas (JAV geriau žinomas kaip Verzbicas) lyginamas su Amerikos bėgimo legenda Steve'u Rolandu Prefontaine'u. Sporto žurnalistai lietuvio pasirodymus vadina kvapą gniaužiančiais ir prilygstančiais profesionalių atletų pasirodymams.
Kovo mėnesį Lukas tapo Bostone vykusio „Nike Indoor Nationals“ bėgimo nugalėtoju, 5000 metrų įveikęs per 14 min. 22,88 sek. „Nike“ kompanijos remiamas bėgimas laikomas vienu prestižiškiausių, o jo nugalėtojui tenka greičiausio JAV vidurinių mokyklų moksleivio vardas.
Luko pasiektas rezultatas – šio amžiaus JAV rekordas. Ankstesnis, priklausęs juodaodžiui bėgikui Solomonui Haile, išsilaikė vos šešias valandas. Luko rezultatas taip pat yra ir Lietuvos rekordas jo amžiaus grupėje.
Greičiau bėga tik afrikiečiai
Lengvai bendraujantis, tačiau palyginti pagal amžių rimtas Lukas į pagyras tik numoja ranka: „Žinau, kad yra dar greičiau bėgančių afrikiečių. Kol jų neaplenksiu, nenusiraminsiu“.
Vaikinukas treniruojasi po 3-4 val. per dieną. Jis bėga ilgas distancijas, plaukioja baseine ir mina dviračio pedalus. Luko negąsdina net pačios atšiauriausios oro sąlygos – jis sako neįsivaizduojantis, koks turi būti lauke oras, kad atsisakytų treniruotės.
Apie sveiką maistą berniukas žino ne tik daugiau nei jo bendraamžiai, bet gerokai daugiau už suaugusiuosius.
„Druskos mūsų namuose vartoti negalima, cukraus – tai pat. Pamatęs, kad noriu mėsą pagardinti prieskoniais, Lukas čiumpa mane už rankos: „Mama, ar tu įsivaizduoji, kiek prieskonių mišinyje yra druskos?“ – šypsosi Luko mama, daugkartinė Lietuvos lengvosios atletikos varžybų čempionė Rasa Viršilovaitė-Bertulė.
Nepamiršo gimtosios kalbos
Į JAV Lukas su tėvais atvyko, kai jam buvo devyneri. Pritapti svetimoje šalyje nebuvo lengva. Negana to, pirmoje mokykloje, kurią jam teko lankyti, dominavo lenkų imigrantų vaikai. Iš 30 moksleivių 29 buvo lenkai. Lukas visai nemokėjo lenkiškai ir tik truputį – angliškai.
„Iki šiol akyse stovi Lukas – tempiantis sunkią kuprinę, einantis namo iš mokyklos per geležinkelio bėgius“, - nelengvus pirmuosius šeimos metus už Atlanto prisimena R.Viršilovaitė-Bertulė.
Tačiau jau po trejų metų mokytojai nepatikėdavo, kad lietuvių atžala nėra JAV gimęs amerikietis. Nepaisant to, Lukas gimtąja kalba iki šiol šneka be menkiausio akcento. Jis ne tik laisvai reiškia mintis lietuviškai, bet ir tiksliai vartoja sporto, medicinos, mitybos terminus.
Tikslas – laimėti olimpiadą
Pasak Luko patėvio ir trenerio, žinomo dešimtkovės specialisto Romo Bertulio, jaunasis sportininkas žvalgosi nebe į JAV ar Lietuvos rekordus, bet į pergales pasaulyje. „Ateis ta diena, kai Lukas užsivilks vienokius ar kitokius pasaulinio lygio nugalėtojo marškinėlius – galbūt olimpinio čempiono“, - prognozuoja berniuko treneris.
L.Veržbickas tikisi dalyvauti jau 2012 m. olimpiadoje Londone, o 2016 m. olimpinėse žaidynėse, kurių miestas-šeimininkas dar nenuspręstas, siekti aukščiausių apdovanojimų.
„Yra galimybė, kad 2016 m. olimpiada vyks Čikagoje. Tai būtų nuostabu, - džiaugsmo neslėpė netoli Čikagos šiuo metu gyvenantis sportininkas. – Bet kuriuo atveju, 2016 m. norėčiau pakliūti į geriausiųjų triatlonininkų trejetuką“.
Specializuotis triatlone R.Bertulis Luką skatina neatsitiktinai. Patyręs lengvosios atletikos specialistas žino, kad lietuviui būtų sunku bėgimo rungtyse konkuruoti su šioje sporto šakoje dominuojančiais afrikiečiais. To kol kas negalima pasakyti apie triatloną.
Apdovanojimai netelpa ant rankų
Nors Lukas varžybose dažnai bėga vilkėdamas marškinėlius, ant kurių užrašyta „Lietuva“, R.Bertulis susilaiko nuo atsakymo, kokiai valstybei Lukas atstovaus ateityje. Anot trenerio, dėmesio kol kas jie susilaukia tik iš vienos pusės – Amerikos.
„Kol kas nėra jokių kvietimų iš Lietuvos. Kol jie tyli, darbą pradėjo daryti amerikiečiai. Be to, Lietuvoje – trys milijonai gyventojų, o kiek milijonų yra JAV? Jam ten nėra su kuo bėgti. Lukas šiuo metu gali varžytis su geriausiais savo amžiaus atletais Amerikoje – čia yra didesnės galimybės tobulėti“, - kalbėjo R.Bertulis.
Pergalė „Nike Indoor Nationals“ – ne pirmas reikšmingas L.Veržbicko laimėjimas. Lietuvis savo amžiaus grupėje yra tapęs JAV triatlono čempionu, JAV duatlono čempionu, JAV nacionalinio jaunių kroso čempionu, daugkartiniu įvairių distancijų bėgimų Ilinojaus valstijoje ir JAV Vidurio Vakarų regione laimėtoju.
Ant į šonus ištiestų Luko rankų vos užtenka vietos sukabinti visiems jo pelnytiems medaliams.
Kol kas pinigų iš bėgimo neuždirba
Po laimėjimo Bostone susidomėjimas kylančia lengvosios atletikos žvaigžde smarkiai išaugo. Sportininko tėvus sveikina pažįstami ir net visai nepažįstami amerikiečiai. Devintoje klasėje besimokantį vaikinuką kalbina reporteriai, o talentingus atletus medžiojantys universitetų skautai jau dabar siunčia pasiūlymus. Juose lietuviui žadama padengti visas studijų išlaidas, jei tik jis pasirinktų vieną ar kitą aukštąją mokyklą.
L.Viršilovaitės-Bertulės bendradarbiai amerikiečiai juokauja, kad netrukus ji galės liautis dirbusi, nes tėvams milijonus sukraus profesionaliu atletu tapsiantis sūnus.
Tačiau Luko tėvai numoja ranka į tokias pranašystes. „Po varžybų Bostone iš „Nike“ kompanijos gavome 300 dolerių kelionės išlaidoms padengti. Tai – pirmieji kada nors gauti pinigai, kurie tėra lašas jūroje, palyginti su mūsų išlaidomis“, - sakė jaunojo sportininko mama.
Lengvaatlečiams – daug galimybių
R.Bertulis tvirtino tik juokaudamas su draugais prasitariantis, kad senatvėje norėtų dirbti pas Luką – pjauti žolę prie prabangių jo namų ir niekuo kitu nesirūpinti. Vis dėlto Luko treneris neslepia atidžiai sekantis žymių JAV bėgikų karjeros vingius ir nejučia juos lyginantis su posūnio pasiekimais.
„Pavyzdžiui, lengvaatletis Alanas Webbas atsisakė universiteto jam suteiktos stipendijos ir po pirmo kurso išėjo pasirašęs milijoninį kontraktą su „Nike“. Lukas „Nike“ atstovams per paskutines varžybas labai patiko – tad kas čia žino, galbūt kada nors ir jam pavyks pasiekti kažko panašaus“, - svarstė R.Bertulis.
Lukas – ne vienintelė tėvų viltis. Jie tikisi, kad sportininku taps ir trejų metukų sūnus Nojus. Pasak R.Bertulio, judrus vaikas galėtų tapti dešimtkovininku.
Neseniai kalbėti pradėjęs berniukas savarankiškai nuplaukia 25 metrus baseine į vieną pusę, o pailsėjęs tokį pat atstumą įveikia dar kartą. Pirmieji vos iš lovos ryte išlipusio Nojaus žodžiai paprastai būna „bėgsiu, bėgsiu”.
Luko sesuo, 24 metų Ugnė Veržbickaitė studijuoja Reikjavike (Islandija). Į mokslus pasinėrusi mergina pati nesportuoja, tačiau atidžiai seka JAV gyvenančio brolio pergales ir jomis džiaugiasi.
Lietuvos treneriams reikia statyti paminklus
Pasak du sūnus auginančių tėvų, Amerika lengvaatlečiams suteikia labai daug galimybių. Priešingai nei Lietuvoje, bėgimas čia yra prestižiška ir gerbiama sporto šaka. Anot R.Viršilovaitės-Bertulės, lyginti treniruočių sąlygas JAV ir Lietuvoje tiesiog neįmanoma.
„Kartais lengvaatlečiai Kaune turėdavo lipti per tvorą, kad patektų į futbolininkų užimtą stadioną ir gautų galimybę keletą valandų pasitreniruoti“, - nelengvą sportininkų dalią tėvynėje prisiminė žymi bėgikė.
Pasak jos, jei Lietuvos treneriai turėtų JAV sąlygas ir galimybę rinktis iš tokios gausos vaikų, jie pasiektų stulbinamų rezultatų.
„Amerikoje treneriai iš Lietuvos būtų laikomi dievais. Žinant sąlygas, kokiomis jie ten dirba, Lietuvos treneriams reikia paminklus pastatyti“, - kalbėjo moteris.
Tenka pasiginčyti su treneriais
Kaip ir visų sportininkų, didžiausi L.Veržbicko priešai – traumos. „Esu laimingas, kad jų turėjau nedaug“, - pripažįsta vaikinas. Iki šiol lietuvis buvo patyręs nugaros traumą, o vieną sezoną teko praleisti dėl lūžusio raktikaulio – treniruočių metu atletas nesėkmingai krito nuo dviračio.
Luko tėvai apgailestauja, kad dėl gabaus sūnaus teko karštai diskutuoti su mokykloje dirbančiais treneriais. Šie, norėdami, kad lietuvis iškovotų kuo daugiau medalių mokyklai, linkę nepaisyti jaunojo atleto sveikatos. Pasak Luko tėvų, visos vaikino traumos – neatsargaus trenerių elgesio pasekmė.
Diskusija su mokykloje dirbančiais specialistais baigėsi tuo, kad tėvai Lukui uždraudė dalyvauti mokyklos lengvosios atletikos komandoje. Tokia imigrantų „arogancija“ pasipiktinę mokykloje dirbantys treneriai neliko skolingi – sugrįžusio iš bėgimo Bostone vaikino mokykloje niekas, kaip būdavo įprasta, net nepasveikino.
Nei Lukas, nei jo tėvai dėl to neišgyvena. Greičiausias Amerikos paauglys kantriai laukia, kol galės parodyti, ko yra vertas, olimpinėse žaidynėse.
