Šiukšlių verslas – sicilietiškai

Antai Mažeikių r. Spurganų k. kai kurie gyventojai neaprūpinti konteineriais, todėl iš jų kiemo nei pernai, nei šiemet neišvežtas nė kilogramas buitinių atliekų. Darbas neatliktas, o žmonės gauna raginimus mokėti mokestį. Reketuojami. Nemokantieji sulaukė ir grasinančių pranešimų. Panašu į italų mafijos braižą. O štai už atliekų tvarkymą atsakingų tarnybų vadovai tikina, kad šiukšlintojai patys nesuvokia, kaip jų buitinės atliekos atsiduria sąvartyne.

Spurganų k. gyventojų laiškas „Ūkininko patarėją“ pakvietė į kelionę.

Tirkšlių seniūnijos Spurganų k. gyvenanti pensininkė Danutė Jonušienė, kaip ji pati laiške rašo, „antros grupės invalidė, serganti užkalkėjusiais širdies vožtuvais“, redakcijos prašo padėti išspręsti opų piniginį klausimą, susijusį su šiukšlių išvežimu.

Atokioje sodyboje gyvenanti moteris jau sausio mėnesį telefonu kreipėsi į TRATC, kad jokia sutartis dėl šiukšlių išvežimo su ja nesudaryta, konteineriu ji neaprūpinta, tačiau gauna sąskaitas ir už praėjusius, ir už šiuos metus. „Jeigu ir būtų tas konteineris, jį reikėtų nustumti apie pusę kilometro iki kelio. Pagalvokite protingai, ar įmanoma stumti konteinerį, jei šį šlapią pavasarį ir į kaliošus kai kur semiasi“, - klausia laiške D. Jonušienė.

Laiško autorės neįtikino ir valdžios ketinimai pastatyti bendro naudojimo konteinerius, į kuriuos šiukšles galėtų mesti visi kaimo gyventojai. Šie konteineriai D. Jonušienei būtų nepasiekiami, nes „jie bus už 2-3 km, kur nėra nei kelio, nei takelio, ir dar skersai upelis, kuris neturi nei tilto, nei liepto“.

Analogišką laišką spurganiškė išsiuntė ir į TRATC, tikėdamasi, jog šis supras svarius jos argumentus ir pranešimų apie šiukšlių tvarkymo mokestį daugiau nesiųs. Už praėjusius metus moteris skolinga 32 Lt, nesumokėtą sąskaitą papildė ir 48 Lt mokestis už darbą, kurį TRATC turėtų atlikti šiais metais.

Turėtų atlikti, bet, anot D.Jonušienės, nė piršto nepakrutino, kad tai padarytų.

Mažeikių r. savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vedėjas Alfonsas Žiulpa „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad keturios Telšių apskrities savivaldybės įsteigė TRATC, kurio pagrindinė funkcija – tvarkyti visos apskrities komunalines atliekas.

- Centras įsteigtas 2004 m., bet rinkliava pradėta rinkti tik pernai. Mokestis skaičiuojamas nuo nekilnojamojo turto vieneto, o ne nuo jame gyvenančių žmonių skaičiaus. Žmonės migruoja, deklaruoja, tačiau deklaravimo duomenys labai abstraktūs, juos gauti problemiška. Nekilnojamasis turtas įregistruotas registre, jis, kaip ten bebūtų, įsigytas ne šiaip sau, o su tam tikru tikslu. Žmogus skundžiasi: turiu du butus ir vieną gyvenamąjį namą, kodėl man už visus reikia mokėti? Jei turi, tai kažkam išnuomoja, taigi ir šiukšlės kaupiasi. Nuomininkas atskiro mokesčio negaus, už rinkliavą atsakingas būtent savininkas, - sakė A. Žiulpa.

Paklaustas, kodėl su savininkais nesudarytos sutartys, valdininkas patikino, jog Vietinių rinkliavų įstatymas numato galimybę rinkti mokestį už atliekų tvarkymą – rajono taryboje priimtas atitinkamas sprendimas, įsigaliojo Atliekų tvarkymo taisyklės, kurios privalomos visiems rajono gyventojams.

- Sutartys su kiekvienu individualiai nesudaromos. Ne kitaip yra ir su žemės mokesčiu – turi žemės, gauni pranešimą apie žemės mokestį. Ilgą laiką kaimų gyventojai šiukšlių atsikratydavo šalia gyvenviečių įsikūrusiuose sąvartynuose. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus juos uždarius, Telšių apskrityje įkurtas vienas Jėrubaičių sąvartynas. Pats gyventojas atliekų ten nenuveš, o už paslaugą reikia mokėti. Tiesa, mokestis ne visiems vienodas. Gyvenantieji daugiabučiame name per metus moka 115 Lt, nes miestuose šiukšlių susikaupia daugiau. Kaime mokesčio dydis priklauso nuo pasirinkto konteinerio dydžio ir išvežimų skaičiaus.

Kubinio metro atliekų išvežimas kainuoja 33 Lt. Daugelis gyventojų renkasi 120 Lt talpos konteinerį: išvežant kas mėnesį, per metus susidarys beveik pusantro kubinio metro ir tai kainuos pigiau nei miestiečiui – 48 Lt. Kaimų gyventojai dalį šiukšlių sudegina, augalų liekanas kompostuoja, tačiau lieka ir tokių šiukšlių, kurias reikia išvežti, vadinasi, už tai reikia sumokėti, - aiškino A. Žiulpa.

Laiško redakcijai autorė tik pasijuokė iš teiginių, kad kaime žmonės turi šiukšlių – D.Jonušienės namuose jų nė su žiburiu nerasi!

Vos tik pasukęs iš asfaltuoto kelio į D. Jonušienės sodybą, žvilgtelėjau į spidometro parodymus. Duobėtu, vietomis pažliugusiu keliuku lėtai riedančio automobilio spidometras neskubėdamas suko metrus: šimtas, du, beveik trys. Taigi savo laiške moteris truputėlį padidino atstumą iki kelio, teigdama, kad konteinerį reikės stumti pusę kilometro.

- Matote, mes šiukšlių neturime. Jokių limonadų neperkame, iš savo uogų gėrimų pasidarome, todėl butelių nekaupiame. Bet kas dedasi pakelių grioviuose – jie pilni butelių, kuriuos iš mašinų mėto pravažiuojantys miestelėnai. Ten tvarką reikia daryti. Aliejaus nusiperkame, jų buteliai lieka.

Tirkšliuose prižiūrime tokius senelius. Kai nuvažiuojame pas juos, aliejaus butelį ar kitą šiukšlę į jų konteinerį įmetame, nes jie patys neturi ko dėti, tik sauskelnių primeta. Margarino indelius renku, jie man labai praverčia šaltienai sudėti. Neturėjau lėkštės šuniui. Tai kai vasarą duonos girą pirkome, atlikusį penkių litrų indą perpjoviau ir padariau šuniui lakti, o kitą galą išvežiau į Tirkšlius. Druską, cukrų perkame maišais, taip dar ir pigiau kainuoja. Seniau kaip būdavo? Čia pat upelis teka, skardyje pilna krūmokšnių – iškasei duobelę, sudėjai šiukšles ir užvertei žemėmis.

Bet tada nebuvo maišiukų. Dabar jie mums gera išeitis. Renku juos - kai pasipjauname kiaulelę, atskirais gabalais suvyniojame į maišiukus ir užšaldome. Nesakau, kad nelieka vienas kitas, ir suplyšta, - atliekų tvarkymo patirtimi dalijosi D. Jonušienė. TRATC direktorius Algirdas Vaitkus patikino, jog tokie argumentai tik patvirtina priimtos tvarkos teisingumą.

- Mokestis imamas už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Tarkime, iš kokio nors konkretaus kiemo atliekų neišvežė, nes žmogus neturi konteinerio. Kur tas atliekas padėjo? Įmetė į svetimą konteinerį. Mes sutvarkėme, ir šiukšlės galų gale atsidūrė Jėrubaičių sąvartyne. Taigi atliekos paimtos ne iš to konkretaus kiemo, bet galiausiai nukeliavo ten, kur joms ir vieta. Kam surinkti pinigai naudojami?

Visų pirma šiukšles reikia nuvežti iki sąvartyno, jis turėjo būti įrengtas pagal ES reikalavimus, sąvartyno eksploatavimas taip pat kainuoja. Jį pripildžius reikės uždaryti, o tai taip pat nemenki pinigai. Iš kur šias lėšas paimti, jeigu už atliekų tvarkymą niekas nenorės mokėti? – retoriškai klausė A. Vaitkus.

Kaip vieną argumentų, kad TRATC neteisėtai reikalauja mokesčio, D. Jonušienė nurodė, jog nei ši įstaiga, nei rajono savivaldybė jos neaprūpino konteineriu. - Aš jau nekalbu, kad sunkų konteinerį, kai sveikata prasta, būtų neįmanoma iki kelio nustumti. Pas kaimynę bandžiau stumti tuščią – ratukai maži, dugnas už žemių kliūva. Niekas man jo ir neatvežė. Kas prie pat kelio gyvena, gal jiems ir pristatė, pas mus į kiemą neatvežė, o prie kelio mes nelaukėme, nežinojome, kad važiuos, - aiškino D. Jonušienė.

Tuo tarpu TRATC direktorius A. Vaitkus buvo kategoriškas. „Ūkininko patarėjui“ jis tvirtino, kad gyventojai patys turėjo pasirūpinti konteineriais. - Žmones reikėtų bausti, kad jie nesilaiko Atliekų tvarkymo taisyklių. Įvairiose savivaldybėse įvairiais metais buvo patvirtinta tvarka, pagal kurią gyventojai privalėjo įsigyti konteinerius.

Tai liečia ir kaimų bei vienkiemių gyventojus. Tai nepadarius numatytos administracinės baudos. Jeigu jie nuo 2001 m. nesilaiko Atliekų tvarkymo taisyklių, mes labai drąsiai kartu su aplinkos apsaugos inspektoriais galime nukeliauti tais adresais ir pasidomėti, kaip jie tvarkė atliekas, - pagrasino A. Vaitkus.

Telšių apskrities savivaldybių įkurtas kūdikis TRATC per trumpą laiką, atrodo, užsiaugino nemenkus dantukus, kuriais kėsinasi ne visai pelnytai kandžiotis. Mūsų jau kalbintas Mažeikių r. savivaldybės valdininkas A. Žiulpa patikino, kad nupasakotos tvarkos rajone niekada nebuvo.

- Patys gyventojai mūsų rajone niekada neprivalėjo įsigyti konteinerių. Jie pernai buvo išvežiojami po kaimus, prieš tai rajono spaudoje, internete, seniūnijų skelbimo lentose paskelbus grafikus, kur ir kada jie bus atvežti, kad gyventojai galėtų pasiimti. Pernai dalijome du kartus. Jeigu žmogus neėmė, galvodamas, kad dėl to jam nereikės mokėti už šiukšles, paskui jį nebėgome, - sakė A. Žiulpa. O kaip konteineriai dalyti kitose šios apskrities savivaldybėse?

„Ūkininko patarėjo“ kalbintas Telšių r. Varnių seniūno pavaduotojas Juozas Rupulis neprisiminė, kad gyventojai būtų buvę įpareigoti įsigyti konteinerius, tačiau jiems buvo aiškinama ir įtikinėjama, kad ateityje atliekų surinkimas bus visuotinis.

Plungės r. savivaldybės Vietos ūkio skyriaus ekologė Asta Beierle-Eigirdienė taip pat paneigė, kad gyventojams būtų buvę privaloma konteinerius įsigyti.

- Dėl TRATC įkūrimo maždaug 600 šeimų rajone atsidūrė dviprasmiškoje situacijoje – nebegyvenamų, sudegusių, neprivažiuojamų namų savininkai gavo sąskaitas už praėjusius metus, nors jokia atliekų išvežimo paslauga ten neatlikta. Rajone rengiami dokumentai atleisti juos nuo mokesčio už praėjusius metus. Tačiau sieksime, kad atokių neprivažiuojamų vietų gyventojai į šią paslaugą būtų įtraukti, tik kol kas nesugalvota, kokiu būdu tai padaryti. Vienaip ar kitaip paslauga turi būti teikiama, - sakė A. Beierle-Eigirdienė.

Taigi TRATC direktorius mažų mažiausiai klysta, teigdamas, kad apsirūpinti konteineriais gyventojai privalėjo patys.

D.Jonušienės balsas, atrodo, skamba Mažeikių rajono tyruose, nes valdininkai jos argumentus laiko nepagrįstais. - Atsižvelgiant į seniūnų prašymus, kai kurių gyventojų pageidavimus, sudaromas sąrašas rajono žmonių, kurie bus atleisti nuo atliekų tvarkymo mokesčio arba jis bus sumažintas. Pavyzdžiui, kai namas yra sudegęs arba visiškai nebetinkamas gyventi. Nuo praėjusių metų mokesčio atleidome 80 žmonių, bet ne tuos, kurie gyvena toli.

Prie pagrindinių kelių bus pastatomi kolektyviniai konteineriai. Žmogus važiuoja į parduotuvę ar pieną veža – išmes maišiuką šiukšlių, o mes tą konteinerį civilizuotai sutvarkysime. Žmones reikia šviesti. Visus norinčiuosius prieš porą savaičių galėjome nuvežti į ES reikalavimus atitinkantį regioninį Jėrubaičių sąvartyną, kad pamatytų, jog pinigai ne už dyką imami ir koks sudėtingas atliekų tvarkymo procesas. Žmogui turėtų būti gėda dėl pakelėse ar miškuose išmetamų šiukšlių, - sakė A. Žiulpa.

Atsisveikindamas su D. Jonušiene pasiteiravau, koks vis dėlto pagrindinis jos prašymas iš kelių išdėstytų. Moteris pažymėjo, jog ji nenusiteikusi mokėti už praėjusius metus, kai paslauga jai nebuvo teikiama.

Ir Tirkšlių seniūnas Klemensas Sobutas mano, kad tvarka visiems pagal vieną kurpalį atmatuota, neatsižvelgiant, ar žmogus gyvena gyvenvietės centre, ar tolimame vienkiemyje. Kitur tik vieniša pensininkė gyvena, beveik neišeinanti iš namų, argi pas tokią gali susikaupti šiukšlių?

Sudėtingos problemos vyniojasi Mažeikių rajone. Jeigu samprotausime, kad gyventojai moka ne už atliktą paslaugą, bet už tai, kad šiukšlina, o jų šiukšles kas nors vis vien sutvarko, teisybė lyg ir ne spurganiškės pusėje. Bet mūsų minėtas Plungės r. pavyzdys rodo, jog čia į problemą pasižiūrėta realiai: neatliko paslaugos – ir mokėti nereikia. Taigi ar čia sofistinis ginčas, į kurį mus bando įtraukti TRATC, ar paprasčiausias šiukšliavežių darbas? Autoriaus nuotrauka