Pontifikas, kuris paskutiniąją procesijos atkarpą nešė simbolinį medinį
kryžių, sakė meldęsis už „visus kenčiančius“ Abrucų regione, ir linkėjo,
„kad netgi jiems sužibėtų vilties žvaigždė ir pasirodytų prisikėlusio
Viešpaties šviesa“.
Tūkstančiai degančias žvakes nešančių maldininkų dalyvavo Didžiojo
penktadienio procesijoje, kuri simboliškai perėjo visas keturiolika Kryžiaus
kelio stočių, prisimindami Kristaus kelią į jo egzekucijos vietą. Šios
apeigos yra vienos iš iškilmingiausių krikščionių pasaulyje.
„Kai nelaimė pareikalauja aukų, mūsų pasitikėjimas susvyruoja, o mūsų
tikėjimas išbandomas“, - sakoma meditacijoje, kurią šia proga parašė Indijos
Asamo valstijos Guvahatės diecezijos arkivyskupas monsinjoras Thomas
Menamparampilas.
„Tačiau ne viskas prarasta“, - rašė jis.
Šie žodžiai, parašyti gerokai anksčiau, nei įvyko Didžiojo penktadienio
pamaldos ir pirmadienį Italiją nuniokojęs žemės drebėjimas, tačiau jie
puikiai išreiškė katalikiškos Italijos gedulą, kai nelaimės aukos buvo
laidojamos centriniame Abruzų regione.
Popiežius, kuriam ateinantį ketvirtadienį sukaks 82 metai, pasiuntė žinią
penktadienį dalyvavusiems jaudinančiose 205 žemės drebėjimo aukų
laidotuvėse.
„Šią tragišką valandą... jaučiuosi esantis dvasiškai artimas su jumis ir
kenčiu kartu su jumis“, - sakoma pranešime, kurį perskaitė pontifiko
asmeninis sekretorius Georgas Gansweinas.
Kryžiaus kelio procesijų Koliziejuje tradiciją 1964 metais atkūrė
popiežius Paulius VI.
Pirmuosius dvejus metus pontifikas nueidavo visą Kryžiaus kelio ratą,
tačiau pernai ir šiemet jis stebėjo procesiją nuo Palatino kalvos.
Pasak legendų, pirmuosius tris krikščionybės gyvavimo šimtmečius šį
tikėjimą išpažįstantys žmonės Koliziejuje būdavo atiduodami sudraskyti
liūtams.
Šeštadienio vakarą Benediktas XVI vadovaus Didžiosios nakties liturgijai
Šv.Petro aikštėje. Pontifikas sekmadienį ten pat aukos Velykų mišias, o po
jų perskaitys savo tradicinį kreipimąsi „urbi et orbi“ (miestui ir
pasauliui).
