Žemės ūkio ministerija primena, kad, kaip ir praėjusiais
metais, vienoje paraiškoje bus galima prašyti kompensacinių išmokų
už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas. Paraiškos duomenys taip
pat bus naudojami ir gauti paramą už energetinius augalus bei už
perdirbimui skirtas avietes ir braškes.
Šiemet supaprastintos tam tikros įgyvendinimo taisyklių
nuostatos pagal Kaimo plėtros programos priemonės „Agrarinės
aplinkosaugos išmokos“ programas „Kraštovaizdžio tvarkymas“,
„Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Rizikos vandens telkinių būklės
gerinimas“. Atsisakyta reikalavimo pateikti nuomos ar panaudos
sutarties pagrindu valdomos žemės nuomos ar panaudos sutartis,
padidinta maksimali metinė išmokos suma dalyvaujantiems „Ekologinio
ūkininkavimo“ programoje vienai valdai iki 400 tūkst. litų.
Šiemet pradedama taikyti viena svarbi naujovė - prašantieji
tiesioginių ir kompensacinių išmokų turės laikytis ne tik geros
agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų, prie ko
žemdirbiai jau įpratę, bet ir tam tikros dalies vadinamųjų valdymo
reikalavimų. Šiais metais iš valdymo reikalavimų dalies bus pradėta
kontroliuoti tik kaip laikomasi aplinkosaugos ir gyvūnų
registravimo bei ženklinimo taisyklių. Jų reikės laikytis tai pačia
tvarka, kaip ir iki šiol.
Tačiau nauja yra tai, kad jei kontrolės institucijos nustatys
minėtųjų reikalavimų pažeidimų, išmokos bus mažinamos, o jei
pažeidimai dideli ir sunkūs, išmokos visai nebus mokamos. GAAB ir
valdymo reikalavimų kontrolę atliks Nacionalinė mokėjimo agentūra
(NMA) bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Dar viena naujovė - nuo 2009 m. Žemės ūkio informacijos ir
kaimo verslo centras (perėmė tam tikras funkcijas iš NMA. Nuo šių
metų centras rinks paraiškas tiesioginėms išmokoms gauti iš
seniūnijų ir savivaldybių, patikrins paraiškų duomenis ir perduos
juos NMA. Centras nuo šiol yra atsakingas už visą paraiškų priėmimo
informacinės sistemos įgyvendinimą ir tvarkymą.
Centro generalinio direktoriaus pavaduotoja Birutė
Martuzevičiūtė atkreipė dėmesį, kad paraiškos bus labiau tikrinamos
pradiniame etape, tai yra jas priimant seniūnijose ir
savivaldybėse. Taip bus išvengta nesusipratimų ir klaidų, mažiau
paraiškų bus grąžinama žemdirbiams.
Pažymėtina, jog šie metai yra paskutiniai, kai deklaruojant
energetinius augalus galima prašyti 45 eurų už hektarą paramos iš
Europos Sąjungos (ES) biudžeto. Nuo 2007 m. ES naujosiose narėse
pradėtos įgyvendinti paramos už energetinius augalus schemos nuo
2010 m. bus panaikintos.
Nuo 2010 m. parama grūdiniams augalams, rapsams, linams bus
visiškai atsiejama nuo gamybos. Tai reiškia, kad nuo 2010 m.
žemdirbiams už šiuos deklaruotus pasėlius bus mokama pagrindinė
išmoka (ES biudžeto lėšos) ir atsietoji išmoka (Lietuvos biudžeto
lėšos) už istoriniu laikotarpiu turėtą ir deklaruotą pasėlių plotą.