Ar iškuops Lietuvą švaros akcijos?

Bendruomenių lyderiai teigia, kad šiukšlėmis turėtų pasirūpinti ir savivaldybės įmonės. Šios perspėja, kad tokiu atveju mokesčiai už šiukšlių išvežimą miestiečiams padidėtų iki kosminių aukštumų.

„Numirėliui žvakė“, — mojo ranka senas dzūkas miškininkas, vos spėjus užsiminti apie pavasarines švaros akcijas. Vyras įsitikinęs: šimtai talkininkų per pusdienį bejėgiai sutvarkyti tai, ką per metus prišnerkščia milijonai.

„Tam kartui aprenka, o netrukus, žiūrėk, ir vėl tas pat“, — optimizmu netryško ateinantį savaitgalį talkininkų būrio savo prižiūrimuose miškuose sulauksiantis miškininkas.

Talkininkai pereis labiausiai matomas teritorijas: palei pakeles, paupiais, o atokesnes miškų vietas teks kuopti patiems jas prižiūrintiems miškininkams. Tokios „švaros akcijos“ — kasdienis jų darbas.

„Kol žmonės šiukšlins, tol jokios talkos nepadarys tvarkos“, — skeptiškai nusiteikęs kalbėjo miškininkas. Jis įsitikinęs, kad labiau vertėtų pratinti žmones nešiukšlinti, užuot gyrusis kasmet gausėjančiomis švarinimosi talkomis.

Įvairiausios švaros akcijos pastaraisiais metais tapo jau kone mados ir gero tono ženklu. Jas rengia ir jose dalyvauja solidžių firmų atstovai, apsikuopti ragina ir patys pavyzdį rodo savivaldybių vadovai, rinkti šiukšlių išsiruošia pramogų pasaulio žvaigždės ir politikai.

Tokios talkos neišvengiamai tampa ne tik švaros, bet ir viešųjų ryšių akcijomis.

Kai kurie talkininkai negarsiai paburba, kad tvarkyti nežinia kieno prišnerkštus miškus ar paupius — ne jų darbas. Tuo esą turėtų pasirūpinti savivaldybės, už miestų tvarkymą komunalinių paslaugų įmonėms mokančios didžiulius pinigus.

Tačiau valdininkus tokios kalbos piktina: talkininkų tvarkomi plotai nėra įtraukti į sutartis su komunalininkais, antraip jiems tektų mokėti gerokai daugiau.

„Dažnai tokias vietas ir prižiūrėti nepaprasta. Juk daugiausia tai — miškai, pakrantės. Mechanizuotai jų nesutvarkysi. Jeigu įtrauktume jas į miesto tvarkymo darbų sutartis, pinigų sumos neregėtai išaugtų“, — tikino Alytaus miesto savivaldybės komunalinio ūkio skyriaus vedėjas Algimantas Tarasevičius.

Už Alytaus tvarkymą vasarą ir žiemą dviem bendrovėms savivaldybė per metus sumoka pusketvirto milijono litų. Nuo dar didesnių išlaidų ji apsisaugo kiekvieną pavasarį rengdama talkas Nemuno pakrantėse ir miesto teritorijoje esančiuose miško plotuose.

„Į tas talkas ne kažin kas ir ateina. Iš 70 tūkstančių Alytaus gyventojų jose dalyvauja gal 700, — sakė A.Tarasevičius, tvarkymo darbuose pasigendantis pilietiškumo. — Neretai žmonėms atrodo, kad kas nors kitas už juos turi viską padaryti. Jie mano: valdžia turi tvarkyti, o jie gali kiek panorėję šiukšlinti“.

Valdininkas pripažino, kad kasmetės talkos nėra panacėja nuo netvarkos, bet ir be jų kol kas išsiversti neįmanoma. Tačiau būtų gerai, jei po mėnesio kito sutvarkytuose plotuose neiškiltų naujų šiukšlių kalnų.

„Yra pastatyti konteineriai, stambiųjų atliekų aikštelėje buities atliekos iš gyventojų priimamos nemokamai, bet kažkodėl jie vis tiek palieka šiukšles miške, užuot atvežę iki aikštelės“, — keistu šiukšlintojų elgesiu piktinosi A.Tarasevičius.

Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas tikisi, kad padėtis pagerės vasarą, po liepos 1-osios. Nuo tos dienos aplinkinių rajonų gyventojai turės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų rinkimą ir tvarkymą. Ji bus apskaičiuota pagal turimų pastatų ar patalpų plotą.

„Tuomet ir kaimų, sodų gyventojai gaus konteinerius, privalės mokėti rinkliavą, tai gal ir nebeveš šiukšlių į priemiesčius“, — su viltimi kalbėjo pašnekovas.

Tačiau jokie mokesčiai kol kas negresia vasarą į gamtą plūstantiems pramogautojams. Jie dažnai palieka ne tik maisto ir gėrimų pakuotėmis apšnerkštas poilsio aikšteles, bet į mišką atgabena ir seną baldą ar sugedusį televizorių.

„Kartais per gamtosaugininkų reidus vienus šiukšlintojus įspėjame, kitiems tenka skirti ir piniginę baudą“, — sakė Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Druskininkų miesto agentūros vedėjas Sigitas Kvaraciejus.

Tačiau aplinkosaugininkams didžiausias darbymetis ne pavasarį, o rudenį, kai į girias plūstantys grybautojai atsiveža per vasarą sukauptas šiukšles.

„Būna, kad sustabdome tokį automobilį ir klausiame, kur šiukšlės vežamos. Dažniausiai žmonės nežino, ką atsakyti, — pasakojo S.Kvaraciejus. — Ir senas padangas, ir stambias atliekas galima nugabenti į aikštelę ir atiduoti nemokamai, bet vis tiek tempiama į pamiškę“.

Aplinkosaugininko pasipiktinimas priminė neseną patirtį. Praėjusią vasarą, rekonstravus kaime sodybą, kieme liko riogsoti plytgalių ir kitokių duženų krūva.

Ją išvydęs metalo laužo ieškantis kaimynas paslaugiai pasisiūlė visas šiukšles iš kiemo išgabenti arkliu kinkytu vežimu. Šiukšlių buvo daug, o kaimynas — negodus: viską išvežti sutiko už geras vaišes. Paklausus, kur veš, paaiškino: „Miške yra tokių duobių, kur visi pila“.

Kaimyno paslaugumu nesusigundžius, teko ieškoti sunkvežimio. Visos statybų atliekos į vieną mašiną netilpo, prireikė mokėti už du reisus. Ši paslauga, net gerokai pasiderėjus, kainavo 1300 litų.

O gal tokia ir yra pilietiškumo kaina?

„Buvome iš anksto prikabinėje daugybę kvietimų, bet į talką neatėjo nė vienas Verkių regioninio parko bendruomenės narys ar šiaip koks parko lankytojas, — pasiguodė sostinės Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos vadovė Vida Petiukonienė. — Balandžio 2-ąją į talką atvyko vien tie žmonės, su kuriais asmeniškai tarėmės. Tai buvo Vilniaus rokiškėnų klubo „Pragiedruliai“ nariai“.

O gal ketvirtadienis talkoms — neparanki diena? Pasak V.Petiukonienės, ketvirtadienio pavakarė kaip tik buvo parinkta atsižvelgiant į parko lankytojų ir bendruomenės narių pageidavimus.

Dauguma jų savaitgaliais turi savų planų, penktadieniais daug kas išvyksta iš miesto. Be to, ir talkos laiką galima pasirinkti: ateiti į nurodytą vietą pusę penkių ir pusę šešių vakaro.

Tačiau taip jau nutiko, kad Kalvarijų Kryžiaus kelio prieigas teko valyti patiems parko darbuotojams, talkinamiems tik rokiškėnų. Tad gal tokios akcijos nė neturi prasmės?

V.Petiukonienė, išgirdusi šį klausimą, nesuglumo: talkos, kurias rengia minimų parkų direkcija, nėra vienadienės. Tvarkyti parkų talkininkai kviečiami kiekvieną balandžio ketvirtadienį. Talkomis viskas nesibaigia.

V.Petiukonienės prašymu parkų direkcijos darbuotojai nuo kovo mėnesio kiekvieną penktadienį darbą biure iškeičia į darbą lauke. Apsiavę guminius batus, nešini šiukšlių maišais, jie iškuopia Kalvarijų Kryžiaus kelią, Pūčkorių bei Sapieginės pažintinius takus, dviračių kelią. Bet kadangi Pavilnių ir Verkių regioniniai parkai užima didžiulę teritoriją, darbuotojai įstengia išvalyti tik tuos objektus, į kuriuos kviečiami lankytojai.

Tiesa, prie parkų tvarkymo šiek tiek prisideda Pavilnių ir Verkių girininkijos. Nors pačių miškininkų jose yra vos keletas, jie pasirūpina bent jau šiukšlių išvežimu.

Pernai „guminukų penktadienių“ nebuvo. Šiemet tuos penktadienius ketinama ištempti kad ir iki rudens.

„Sunkmetis yra ir neblogas pilietiškumo egzaminas. Neturime pinigų darbo jėgai samdytis? Bet ir patiems rankos nenutrūks: eikime ir dirbkime“, — sakė direkcijos vadovė.

Atokiame miško keliuke, jungiančiame sostinės S.Kairio gatvės kvartalą su Pupojų gatve, neseniai dar buvo tuščia. Šiandien jau juoduoja kalnas šiukšlių maišų, o ant jo užversta keletas senų lovų.

Toks reginys dažnas ir sostinės miškuose. Nieko nestebinantis, tik papiktinantis. Jei jau žmogus išsikuopė namus ir kiemą, o visą šlamštą teikėsi sukrauti į automobilį, kodėl nenuvežė ten, kur ir dera — į nemokamą aikštelę?

Galbūt jam gaila lito kito degalams? Galbūt. Tačiau ir už rankos nutvertas sostinės miškų šiukšlintojas atsikirstų, kad stambiųjų atliekų aikštelės Vilniuje nė su žiburiu nesurastum. Ir tą lovą, kuri buvo nudrėbta miške, kažkas būtų turėjęs gabenti per visą miestą: iš Antakalnio seniūnijos valdų — net į Lentvario gatvę.

Vilnius dūsta nuo kiemuose pūpsančių nudrengtų baldų, senų skalbiamųjų mašinų ar viryklių. Nors Aplinkos ministerija savo interneto tinklalapyje vis dar skelbia sostinėje esant dvi stambiųjų atliekų surinkimo aikšteles, tai nebėra tiesa. Nes Viršuliškių aikštelė jau uždaroma.

Štai tokiomis aplinkybėmis praėjusią savaitę sostinės savivaldybė teikėsi paskelbti Vilniuje pradedamus ekologinius reidus.

Tvarkos pažeidėjus numatoma gaudyti rengiant pasalas vietose, kur nuolat verčiamos šiukšlės.

„Sudarome grafikus — dirba tiek savivaldybė, tiek policija, tiek ekologinė policija. Kameromis filmuosime pažeidėjus. Sutarėme, kad nežaisime su baudomis, taikysime rimtas — iki 1000 litų baudas. Žmonės turi suvokti, kad tvarka, švara turi būti palaikoma“, — išrėžė ekologinius reidus paskelbęs Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius.

Akcija turėtų trukti visą mėnesį. Nesulaukus rezultatų ji bus pratęsta. Tačiau kur vilniečiams dėti stambiąsias atliekas, ekologijos reidų organizatoriai kažkodėl neužsiminė.

Tiesa, Vilniaus regiono plėtros taryba šiemet vasarį svarstė, kur įrengti žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles. Svarstytame sąraše neatsirado nė vieno adreso Vilniuje. Arčiausiai sostinės tokia aikštelė tėra Lentvaryje. O joje ir dabar vos telpa paties Lentvario šiukšlės.

„Nereikia žmonėms jokių visuotinių švaros akcijų. Tegu kiekvienas pirmiausia apsikuopia savo kieme“, — nukirto sostinės Žvėryno bendruomenės valdybos pirmininkė Danutė Jokubėnienė.

Jos nuomone, talkos — ne Vilniaus bendruomenių rūpestis. Juk visi miesto gyventojai moka mokesčius už šiukšlių išvežimą, todėl ne jie patys, bet savivaldybių ūkio tarnybos turėtų pasukti galvą, kaip sutvarkyti viešąsias teritorijas.

Tiesa, D.Jokubėnienė užsiminė, kad pro Žvėryną vingiuojančios Neries pakrantės siaubingai apšnerkštos ir kad jas tvarkyti kasmet padeda ir „Iki“ parduotuvių tinklo darbuotojai, ir Žvėryno moksleiviai, ir pagyvenę žmonės.

„Upės pakrantės tokios apšnerkštos, kad be talkos jų neįmanoma išvalyti. Kita vertus, ar apskritai jas išvalyti įmanoma? Juk jos nuolat šnerkščiamos. Vis dėlto Žvėryno seniūnija turėtų imtis didesnės iniciatyvos, juoba kad joje sukurta etatų ir teritorijai prižiūrėti“, — kalbėjo D.Jokubėnienė.

Anot pašnekovės, sutvarkyti Neries pakrantes trukdo ir gyventojų iki pat vandens nutiestos tvoros.

„Nors maždaug prieš ketverius metus tuometis Vilniaus meras Artūras Zuokas ir buvo paskelbęs akciją nugriauti nelegalias tvoras, tik kelios jų buvo atitrauktos nuo upės. O dėl visų kitų iki pat šiol susirašinėjame su Vilniaus apskrities administracija“.

Kad bendruomenės neįstengia išsiversti be talkų, paliudytų ir sostinės Balsių bendruomenės tarybos pirmininkas Rimantas Micka.

„Talkos, kurias rengiame, būna teminės. Šį pavasarį jas skiriame Balsių parkui sutvarkyti“, — sakė pašnekovas.

Jis patikino, kad Balsiai nėra prišiukšlinti: vietos gyventojai visai tvarkingi, viską sukrauna į konteinerius. Tačiau štai prie Balsio ežero susikaupia tokie sąvartynai, kad jokios akcijos jų iškuopti nepadės.

„Kas iš tų akcijų, jei šiandien šiukšlės surenkamos, o rytoj jų vėl atsiranda kita tiek. Poilsiautojai šiukšlina be paliovos“, — piktinosi R.Micka.

Negelbėja ir paežerėje sustatyti konteineriai šiukšlėms rūšiuoti. Poilsiautojų atliekas paprastai tenka rinkti ne kam kitam, o budintiems gelbėtojams.

„Apskritai Vilniuje būtina keisti atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemą. Tokia ji, kokia yra dabar, nebegali toliau būti“, — įsitikinęs R.Micka.

Jo nuomone, įmonė, kuri laimėtų viešųjų pirkimų konkursą tvarkyti regiono teritoriją, turėtų būti atsakinga už visos teritorijos tvarkymą.

Taip pat turėtų būti pakeista mokesčių už šiukšlių išvežimą sistema: turėtų būti mokamas apskaičiavimais pagrįstas regioninis mokestis.

Tuomet nereikėtų nei akcijų, nei baudų, kuriomis bauginami net sodininkai, atvežantys tvarkingai supakuotas šiukšles į miestą. Jie nemalonę užsitraukia vien dėl to, kad sumeta šiukšles į kurio nors daugiabučių konteinerį.

O kol Lietuvoje tarsi vėzdu mosuojama baudomis, šiukšlės niekur nedingsta. Jos tik pakeičia buvimo vietą.

„Nemėgstu akcijų, — sakė sostinės „Bijūno“ sodininkų bendrijoje gyvenanti moteris. — Man labiau patinka dirbti vienai.

Pernai, kai akcijos „Darom 2008“ dalyviai zujo po sostinę kurdami tuomečiam Vilniaus merui Juozui Imbrasui tvarkdario įvaizdį, prisipirkau šiukšlėms maišų. Ir lydima šuns (su juo — drąsiau) nėriau į netoliese esantį Pupojų gatvę supantį miškelį.

Tiesiog kasryt, kai tekdavo (ir vis dar tenka) sukarti šuntakiais rytinį maratoną, akis užkliūdavo už alaus skardinių ar gaiviųjų gėrimų butelių. Pykino visos žmogaus organizmo atliekos, sugertos ne tik kūdikių sauskelnių, bet ir kitokių dešimtmečiais nesupūsiančių „talpyklų“.

Grūdau jas pasišlykštėdama į vieną maišą po kito, kai išgirdau pro šalį einančios porelės repliką: „Turbūt kažkokia seniūnijos darbuotoja lankstosi. Meras juk liepė“. Vos nepaleidau jiems pavymui iš po lapų iškapstytų sauskelnių. Laimė, juos nuo mano antpuolio išgelbėjo įnirtingai loti pradėjęs šuo“.

Idėja rengti „Darom“, arba „Teeme 2008“, kilo grupei Estijos vizionierių. Jiems pavyko 2008 m. gegužės 3 d. į Estijos miškus ir laukus sukviesti daugiau nei 50 tūkst. savanorių, arba 4 proc. visų Estijos gyventojų, ir per vieną dieną surinkti apie 10 tūkst. tonų šiukšlių, arba beveik 10 kilogramų vienam statistiniam estui, arba net 200 kilogramų vienam akcijos dalyviui.

Estų iniciatyva pernai politinei reklamai suskubo pasinaudoti tuomečio mero Juozo Imbraso įvaizdžio kūrėjai. Meras, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos narys, buvo išreklamuotas kaip akcijos Vilniuje globėjas. Taigi tą pačią 2008 m. gegužės 3-iąją per akciją „Darom 2008“ 600 savanorių Vilniuje surinko apie 140 tonų šiukšlių.

Šiemet balandžio 18-ąją akcija „Darom 2009“ vyks ne tik Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, bet ir Rusijoje, Lenkijoje.

- Aplinkos ministerijos interneto tinklalapyje skelbiama, kad į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles gyventojai gali atvežti ir nemokamai palikti buityje susidariusias statybos ir griovimo, elektros ir elektroninės įrangos atliekas, padangas, naudotus baldus, dviračius ir bet ką kita.

- Į minimas aikšteles gali būti suvežamos ir pavojingosios atliekos: baterijos, akumuliatoriai, pavojingos transporto priemonių, buitinės chemijos atliekos.

- Aplinkos ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 47 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės 31 savivaldybėje.