Privilegijuotai didesnio pagreičio zonai priklausantys negausūs lietuviai yra susitelkę apie Vilniuje esančias valdiškas institucijas ir gyvena tarsi Vakarų Europoje, mažesnio – lyg Rytų Europos pakraštyje.
Tiesa, yra ir išimčių. Pasirodo, į mažesnio pagreičio zoną pakliūva Vidurio Lietuvoje esantis Kaunas, o, pavyzdžiui, prie Baltarusijos sienos nusidriekęs Švenčionių rajonas gali pasimėgauti vakarietiškų standartų prabangos lepinamais privalumais.
Praėjusią savaitę „Lietuvos rytas“ atskleidė, kad čia nepagailėta 2,5 mln. litų tiltui, kuris veda į niekur. Juo iš esmės naudosis tik keli užmiesčio sodybas atokioje vietoje turintys žmonės: Seimo narys, keletas teisininkų elito atstovų.
O Kaunas ėmė garsėti kaip miestas, kuriame tiltai griūva arba pavojingai braška ir kelia baimę šių statinių konstrukcijas gerai išmanantiems specialistams.
Net asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomasis direktorius S.Bublys prisipažino, kad nerizikuotų važiuoti Kaune esančiu Panemunės tiltu, kurio būklė – tragiška.
Bet to nežinantys tūkstančiai kauniečių kasdien naudojasi Panemunę ir Žemuosius Šančius jungiančiu tiltu, kuris niekaip nesulaukia remontuotojų.
Turbūt Kaunas – per toli nuo svarbių asmenų sodybų ir užmiesčio pirtelių, kad galėtų patekti į zoną, kurioje taikomi vakarietiški standartai.
Tiltų braškėjimas visoje šalyje gali tapti dar grėsmingesnis, nes planuojama beveik trečdaliu sumažinti kelių infrastruktūrai skirtą biudžetą.
Vadinasi, pinigų greičiausiai užteks tik tiltams, vedantiems į niekur.