Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pasakyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. bei Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 26 d. nutartys, atmetusios Kauno religinės žydų bendruomenės pretenzijas, lieka nepakeistos. Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama, ji įsiteisėjo nuo priėmimo dienos.
Kauno savivaldybės vadovai, sulaukę jiems palankaus teismo verdikto, sakė turintys vilties užbaigti daugiau nei dešimtį metų dėl Žydų ligoninės likimo vykstantį ginčą ir vaizdingoje vietoje, šalia Kauno pilies stūksantį apleistą pastatą parduoti.
„Sulaukus teismo sprendimo vykdomos procedūros, rengiami dokumentai, šis pastatas ruošiamas privatizavimui. Kaip man pranešė savivaldybės darbuotojai, procedūros gali užtrukti iki pusmečio. Turto vertintojai turės nustatyti pradinę kainą, pastatą ketiname parduoti aukcione“, - lrytas.lt žurnalistui sakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas.
Oficialiai nepatvirtintais duomenimis, Kauno vadovai už apleistą, tačiau ypač vaizdingoje senamiesčio vietoje esantį pastatą tikisi gauti kelis milijonus litų. Teigiama, kad senoji Žydų ligoninė idealiai tiktų aukštos klasės viešbučiui, - šalia Kauno pilis, Santakos parkas.
Žydai nusileisti neketina
Kauno religinės žydų bendruomenės administratorius Mauša Bairakas lrytas.lt sakė neleisiantis savivaldybei privatizuoti ligoninės, šiuo metu rengiami dokumentai, ketinama pradėti dar vieną teismo procesą.
„Aukščiausiasis Teismas neišsprendė to, ko mes prašėme. Mes juk neprašėme šio pastato mums grąžinti, o tiktai konstatuoti faktą, kad senoji sinagoga, vaikų namai, ligoninė buvo bendras pastatų kompleksas. Jie suko, suko tą teismą ir nusuko visai į kitą pusę, o faktas taip ir nebuvo nustatytas“, - sakė M.Bairakas.
Religinė žydų bendruomenės atstovo teigimu, kitą savaitę teismas turėtų gauti jų rengiamą naują ieškinį dėl ligoninės.
„Kauno savivaldybė nėra šio pastato savininkė, ligoninė priklauso valstybei, o savivaldybė jį valdo patikėjimo teise. Teismų mes prašysime nustatyti tai, ko iki šiol nė vienas teismas dar nenustatė, kad ligoninė priklausė šalia sinagogos veikusiam pastatų kompleksui“, - tikino M.Bairakas.
Ligoninei aukojo Kauno žydai
Vienas įspūdingiausių ir žymiausių iki šiol išlikusių prieškaryje klestėjusios Kauno žydų bendruomenės pastatų, 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto ligoninė „Bikur Cholim“ buvo pradėta statyti 1854 metais.
Archyviniai dokumentai liudija, kad sprendimą statyti tam laikmečiui milžinišką gydymo įstaigą priėmė Kauno rabinų taryba (rabinatas). Iš garbingiausių miesto žydų buvo išrinktas 7 asmenų komitetas, kuravęs statybos reikalus, žemės sklypą statyboms žydai įsigijo iš pirklio Kadišo.
Ligoninės statybos darbai buvo finansuojami iš sinagogos „dėžutės mokesčio“, - tikinčiųjų paaukotų pinigų. Ilgą laiką „Bikur Cholim“, dar vadinta Žydų ligonine išliko pačia moderniausia gydymo įstaiga, kurioje dirbo aukščiausios kvalifikacijos medikai. Nors ligoninė buvo skirta žydams, joje buvo gydomi ir kitatikiai. Ne vienas garsus žmogus yra gimęs šioje ligoninėje, kuri sovietmečiu buvo reorganizuota į gimdymo namus.
Kauno religinei žydų bendruomenei ir Aukščiausiajame Teisme nepavyko įrodyti, kad jai priklauso Kaune esantys senosios žydų ligoninės statiniai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pasakyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. bei Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 26 d. nutartys, atmetusios Kauno religinės žydų bendruomenės pretenzijas, lieka nepakeistos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama, ji įsiteisėjo nuo priėmimo dienos.
Bylinėjimasis dėl šios ligoninės tęsėsi apie 10 metų. Pastaruoju laiku į jį buvo traukusios dar keturios žydų organizacijos, todėl iš viso bent penkios bendruomenės puoselėjo viltis atsiimti iš Kauno miesto savivaldybės labai gražioje vietoje - prie Kauno pilies - esančią senąją žydų ligoninę.
Gerokai apgriuvę ligoninės statiniai Kauno senamiestyje apie porą dešimtmečių stovi nenaudojami.
Kol teismas taikė laikinas apsaugos priemones, šie statiniai negalėjo būti nei tvarkomi, nei parduodami aukcione, nei kitaip naudojami. Iki šiol savivaldybė tik samdė sargus, tačiau vagys išnešiojo viską, ką tik galėjo pasiimti.
Kauno meras Andrius Kupčinskas po Aukščiausiojo Teismo nutarties siūlo miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančius statinius kuo skubiau įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą. Miesto pozicija šiuo klausimu aiški - būtina kuo greičiau tvarkyti pastatą ir teritoriją aplink jį, kad vienas tamsiausių senamiesčio kampelių taptų šviesesnis ir saugesnis.
Už šį apgriuvusių statinių kompleksą net ir sunkmečiu miesto savivaldybė tikisi gauti ne mažiau nei porą milijonų litų. Savo ruožtu žydų organizacijos brandina planus vėl kreiptis dėl šio nekilnojamojo turto į teismą su naujai suformuluotu ieškiniu.