- Netrukus startuos agitacinė prezidento rinkimų kampanija. Ar bent vienas kandidatas žada susitikti su Airijos lietuviais?
- Kol kas nė vienas kandidatas tokio noro nepareiškė. Tačiau neabejoju, kad prasidėjus rinkimų agitacijai, sulauksime ne vieno sveikinimo švenčių proga, dažiau išgirsime ir viešai minint emigrantų vardą.
Mūsų politikai ne tik išeivius, bet apskritai visus žmones dažniausiai prisimena tik tada, kai reikia jų balsų.
- Galbūt Airijoje įsikūrę per mažai lietuvių, todėl būsimieji kandidatai nemato reikalo susitikti su šiais rinkėjais?
- Nemanau, kad Airijoje yra mažai rinkėjų. Realiai šioje šalyje jų gali būti iki 100 tūkstančių. Vien remiantis oficialiai išduotų socialinio draudimo numerių skaičiumi, jų yra daugiau kaip 70 tūkstančių. Be to, ne visi tėvai savo vaikams paima šiuos numerius, tad dar reikėtų pridėti ir vaikus.
Antra, nemažai Airijoje gyvenančių lietuvių savo ateitį sieja su Lietuva, tad nėra abejingi tuo, kad vyksta tėvynėje. Tai parodė ir pernai spalį vykę rinkimai į Seimą – Lietuvos ambasadoje Airijoje užsiregistravo 1511 rinkėjų, iš jų savo pilietinę pareigą atliko 1167. Antrajame rinkimų ture balsavo mažiau - 598.
Atrodytų, nedideli skaičiai, tačiau galima palyginti: bendras balsavusių išeivių skaičius -tik 16 tūkst., taigi ne taip ir mažai Airijos lietuvių balsavo.
Beje, Airijos lietuvių balsavimo rodikliai buvo net 77 proc. pirmajame ture ir 47 proc. - antrajame. Pagal tai Airijos lietuviai aplenkė Jungtinėje Karalystėje įsikūrusius tautiečius. Nors ten per pirmąjį rinkimų turą balsavo daugiau žmonių nei Airijoje - 1846, o per antrąjį - 798 rinkėjai, tai atitinkamai sudarė tik 52 proc. ir 38 proc. prisiregistravusiųjų.
- Tačiau balsavusiųjų skaičius vis tiek mažas.
- Atsižvelgiant į tai, kad ambasadoje norintys balsuoti žmonės kartais turi važiuoti šimtus kilometrų – ne taip jau ir mažai. Juolab, kad buvo žadama, jog rinkimų dieną veiks mobilūs balsavimo punktai. Tačiau mes jų taip ir nesulaukėme. Tai - ne pirmas ir ne paskutinis neišpildytas valdžios pažadas.
Be to, nereikia pamiršti, kad daugelis į užsienį išvyko ne savo noru, o priversti susiklosčiusio gyvenimo. Dėl to jaučia nuoskaudą. Kiti galbūt nebalsavo dėl elementaraus nežinojimo, o gal nelabai ir domisi. Žmonės čia atvažiavo užsidirbti pinigų.
Beje, reikia prie viso to pridėti ir tai, kad rinkėjai užsienyje turi papildomai registruotis rinkimams, kas Lietuvoje dažniausiai padaroma automatiškai pagal žmonių gyvenamąją vietą. Net ir tokiomis palankiomis sąlygomis Lietuvoje beveik pusė gyventojų neina balsuoti, o koks būtų aktyvumas, jei prieš tai dar Lietuvoje reikėtų patiems registruotis, net nesiimu prognozuoti.
- Ar rinkėjų aktyvumą paskatintų galimybė balsuoti internetu?
- Taip. Jeigu būtų sudaryta galimybė balsuoti internetu, manau, užsienyje gyvenantys lietuviai kur kas aktyviau dalyvautų rinkimuose. Delsimas suteikti galimybę balsuoti internetu rodo, kad valstybė nesirūpina didelės savo piliečių dalies – išeivių – interesais.
Balsavimas yra piliečio teisė, įtvirtinta Konstitucijoje, kurią reikėtų užtikrinti visais būdais. Iš lietuvių, kurie šiuo metu yra trumpesniam ar ilgesniam laikui išvykę į svečias šalis, šių teisių juk niekas neatėmė.
- O ką gero išeivių labui nuveikė jų balsų dėka į Seimą išrinkti atstovai?
- Išeivijos lietuvių balsai, sumuojami Vilniaus Naujamiesčio apylinkėje, vietą Seime užtikrino Irenai Degutienei. Tačiau kaip ir ankstesniais metais ji savo tiesioginiams rinkėjams užsienyje kol kas didelio dėmesio nerodo – apsiribojo sveikinimais valstybinių švenčių metu.
Ši Tėvynės sąjungos politikė išeivių interesus gina bendraudama su Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos nariais. Tas yra labai gerai, tačiau bendravimas su išeiviais tik per PLB valdybą yra tas pats, jei Seimo nariai, išrinkti vienmandatinėse apygardose, bendrautų tik su savivaldybių merais, bet nesusitiktų su savo rinkėjais.
- Galbūt daugiau tikimasi iš naujojo prezidento?
- Prezidentas labai daug dėmesio skiria užsienio politikai. Šioje srityje, manau, galima užsienio lietuviams daug padėti. Ir ne tik, kad Lietuvos piliečiams būtų deramai atstovaujama Europos Sąjungos institucijose, bet ir aktyviau bendradarbiauti su tų šalių, kuriose įsikūrę didelės lietuvių kolonijos, vyriausybėmis. Manau, tai parodytų, kad Lietuva rūpinasi svetur įsikūrusiais savo piliečiais.
Apskritai valdžios pagrindinė pareiga – atstovauti savo rinkėjams. Bet dauguma Lietuvos politikų tai greitai užmiršta.
- Tai dar labiau didina išvykusiųjų nusivylimą...
- Užsienyje įsikūrę lietuviai, matydami, kaip dera elgtis išsivysčiusios ir demokratiškos šalies politikams, puikiai suvokia, kad tai, kas dabar vyksta Lietuvoje, nėra normalu. Mano manymu, kova su visuotiniu žmonių nusivylimu, noras įrodyti, kad sugeba dirbti taip, kaip politika suprantama Vakarų šalyse, pagaliau turėtų tapti ir mūsų politikų pagrindine pareiga bei garbės reikalu.