Biudžeto klausimą Seimas sprendė po Vyriausybės ataskaitos.
Projektas keliauja į komitetus. Pagrindiniu komitetu paskirtas Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Jame pirmasis svarstymas numatytas gegužės 5 dieną.
Daugelis plenariniame posėdyje klausimus finansų ministrui Algirdui Šemetai pateikusių opozicinių partijų narių akcentavo tai, kad mažinant išlaidas mažėja ir pajamos, ir domėjosi, kur yra ta biudžeto „karpymo“ riba, kurios jau nebebus ryžtasi peržengti. Taip pat parlamentarai domėjosi, kaip ketinama spręsti nedarbo problemas, ekonomikos skatinimo priemonėmis.
Šių metų valstybės biudžeto išlaidos turėtų būti sumažintos apie 3,3 mlrd. litų. Šių metų valstybės biudžeto pajamas su Europos Sąjungos parama siūloma nustatyti 22,342 mlrd. litų, išlaidas - 25,236 mlrd. litų.
Patikslintas ir gerokai apkarpytas šių metų valstybės biudžetas, jei Seimas tam pritars, turėtų įsigalioti nuo gegužės 1-osios.
Finansų ministras A.Šemeta prognozavo, kad šiais metais šalies
bendrasis vidaus produktas smuks iki 10,5 proc.
Pasak jo, didelės įtakos Lietuvos ūkio nuosmukiui turėjo ir nacionalinių
valiutų pigimas Rusijoje, Švedijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje.
„Sodros“ ir privalomojo sveikatos draudimo fondo sąskaita planuojama
sutaupyti 700 mln. litų. Dešimtadaliu planuojama mažinti darbo užmokestį
valstybės institucijose, apkarpant ir kitas jų išlaidas. Valstybės
investicijų skaičių irgi siūloma mažinti, naikinti kai kurias pernai
įsigaliojusias transporto lengvatas.
Manoma, kad tai ne paskutinė biudžeto korekcija, kitas išlaidų mažinimas
prognozuojamas birželį.
Šių metų valstybės biudžeto pajamas (su Europos Sąjungos parama) siūloma
nustatyti 22,342 mlrd. litų - 3,1 mlrd. litų mažesnes negu buvo suplanuotos
praėjusių metų gruodį Seime tvirtinant 2009 metų biudžetą, o išlaidas -
25,236 mlrd. litų arba 1,7 mlrd. litų mažesnes nei suplanuotos.
Siūloma nustatyti 2,893 mlrd. litų deficitą, arba 1,4 mlrd. litų didesnį
negu buvo planuojama pernai.
Seimas po pateikimo taip pat pritarė Lietuvos specialiųjų skolinimosi teisių (SST) kvotos Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) padidinimui nuo dabartinių 144,2 mln. SST iki 183,9 mln. SST.
Vienas SST atitinka maždaug 3,85 lito. Tad skolinimosi teisės litais padidėja maždaug 151 mln. litų iki daugiau nei 708 mln. litų.
Finansų ministras Algirdas Šemeta antradienį plenarinio posėdžio metu pristatydamas įstatymo projektą akcentavo, kad SST kvotos didinimas nėra susijęs su ketinimais skolintis iš TVF.
„Mūsų ekonomikos dalis pasaulinėje ekonomikoje tapo šiek tiek reikšmingesnė ir tai turėtų atsispindėti kvotos dydyje“, - teigė A.Šemeta.
Ministrui pritarė ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnas Zigmantas Balčytis, tikindamas, kad kvotos padidinimas atneš naudos ateityje. „Nepaisant sunkmečio, negalime manipuliuoti tarptautiniu prestižu“, - akcentavo jis.
Siūlymą padidinti kvotą Lietuvai, kaip ir kitoms 50 šalių, maždaug prieš metus pasiūlė pats TVF. Pastarąjį kartą Lietuvos kvota TVF buvo keičiama 1999 m. - tuomet buvo padidinta 40,7 mln. SST.
A.Šemeta aiškina, kad kvotos padidinimas papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nepareikalaus. Minėtai sumai bus išleisti litais nominuoti neapyvartiniai ir neprocentiniai pasižadėjimo lakštai. Toks įsipareigojimas esą nedidina valstybės skolos ir laikomas netiesioginiu finansiniu įsipareigojimu TVF.