Daugelio politikų ir ekspertų klaida pavadintame įstatyme buvo nustatyta, kad įmonės, prekiaujančios maisto produktais, negali imti jokio kito mokesčio už vidaus rinkoje parduodamus maisto produktus, išskyrus prekybos antkainį. Jis didmeninėje prekyboje negali būti didesnis nei 15 proc. produkto įsigijimo kainos, o mažmeninėje prekyboje - ne didesnis nei 20 proc.
Prezidento nuomone, nustačius konkrečias prekybos antkainių lubas mažmeninėje ir didmeninėje prekyboje, įmonės, prekiaujančios maisto produktais, nebūtų skatinamos konkuruoti tarpusavyje, o tai gali lemti dar didesnę galutinę kainą, be to, susidarytų prielaidos kai kurių prekių deficitui atsirasti bei prekių grupių, kurioms netaikomas antkainių reguliavimas, kainoms didėti.
Tokia tvarka, šalies vadovo teigimu, labiausiai paveiktų smulkiojo ir vidutinio verslo įmones, nes dėl antkainio sumažėtų jų pelnas ir galimybės konkuruoti.
ELTA primena, kad Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija bei Žuvininkų asociacija teigiamai vertino Kainų įstatymo pataisas, kuriomis ribojami prekybos antkainiai maisto produktams bei kiti niekur neskelbiami mokesčiai.
Didieji prekybos tinklai kalbėjo apie grįžimą į sovietinius laikus, o Konkurencijos tarybos administracijos vadovas Šarūnas Pajarskas prognozavo, kad dėl tokių pataisų labiausiai nukentės smulkesnės prekybos įmonės, nes suvaržymai dėl antkainių pirmiausia atsilieps jų pelnui ir galimybėms išsilaikyti rinkoje. Anot jo, antkainių reguliavimas - didžiausia intervencija į rinką. Klaida įstatymo priėmimą vadino ir premjeras Andrius Kubilius.