Vyriausybės atstovams buvo įteikta peticija „Prieš miškų kirtimą pavasarį ir paukščių naikinimą“, kurią pasirašė apie 10 tūkst. žmonių. Joje reikalaujama uždrausti kirsti miškus nuo balandžio pradžios iki birželio pirmosios dienos.
Pareiškime sakoma, kad nors pavasarį miško kertama nedaug, tačiau žala gamtai padaroma didžiulė. Tuo metu peri patys rečiausi paukščiai, veisiasi žinduoliai, žydi gėlės. Taip pat didelė problema ne tik miško kirtimas, bet ir burzgiančių pjūklų ir miškavežių kelias triukšmas, baidomi girių gyventojai.
„Kiekvieno žmogaus branda prasideda nuo jo teisingo santykio su kitu. Teisingas santykis su gamta irgi yra žmogaus brandos ženklas. Mes kiekvienas stengiamės rasti akimirką laiko ir ištrūkti į gamtos prieglobstį, pasiklausyti paukščių čiulbesio, pamatyti žydinčios gėlės žiedą, pajusti, kuo alsuoja gamta.
Mes visi turime rūpintis gamta, ir pagarba jai prasideda nuo pakeltos šiukšlės, nuo to, kad nedeginame žolės, nuo to, kad kartu sumaniai saugome ir miškus, ir paukščius“, - agentūrai ELTA sakė akcijoje dalyvavęs kunigas Ričardas Doveika.
Prieš miškų kirtimą yra pasisakęs ir aktorius Rolandas Kazlas. "Kirsti miškus pavasarį, tai kaip spardyti nėščią moterį", - sakė jis.
Aplinkos ministerijos pareigūnai, kalbėdami apie pavasarinį miškų kirtimą ir jo įtaką gamta, pažymėjo, kad draudimo kirsti mišką, kai peri paukščiai, nėra paskelbusi nė viena Europos Sąjungos valstybė.
Pasak Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktoriaus Valdo Vaičiūno, svarstant naujų Miško kirtimų taisyklių projektą, daugiausia diskusijų ir kilo dėl judėjimo „Už gamtą“ pareikšto reikalavimo mažiausiai du mėnesius, kai peri paukščiai, visoje šalyje griežtai uždrausti kirsti mišką.
Pasak V.Vaičiūno, ir dabar galiojančios kirtimų taisyklės, kurios buvo parengtos remiantis pažangiausių ES šalių patirtimi, kirtimus griežtai riboja.
Nuo kovo 1-osios iki rugpjūčio 1 d. miškus draudžiama kirsti visuose nacionalinių parkų miškuose ir saugomų teritorijų miškuose, priskirtuose II ir III miškų grupėms. Kituose miškuose pagrindiniai kirtimai draudžiami 50-200 metrų spinduliu apie retų ir saugomų paukščių lizdavietes.
Kurtinių tuoktuvių vietose bei jų apsaugos zonose draudžiami plyni kirtimai, o nuo sausio 1 d. iki rugpjūčio 1 d. - apskritai visi kirtimai ir kiti ūkiniai darbai. Medynuose, kuriuose peri reti ir saugomi paukščiai, ugdymo ir sanitariniai kirtimai leidžiami nuo rugsėjo 1 d. iki balandžio 1-osios.
Pažymėtina, kad ir pagal dabar galiojančias taisykles pavasarį miško kirtimai atliekami labai nedideliame plote - jis sudaro tik apie 1,2 proc. viso šalies miškų ploto.
Aplinkos ministerija, kaip pažymėjo V.Vaičiūnas, pasisako už kompromisinius sprendimus, kurie leidžia kuo geriau suderinti kartais skirtingus bei prieštaringus visuomenės interesus ir užtikrinti miško ekologinių, ekonominių bei socialinių funkcijų pusiausvyrą.
Todėl ir buvo pasiūlytas toks sprendimas - dviem mėnesiams (gegužę ir birželį) uždrausti šviesinimo, retinimo ir einamuosius kirtimus. Nebūtų draudžiami tik pagrindiniai kirtimai, kurie šiais mėnesiais atliekami labai nedideliame plote, kuris sudaro vos 0,1 proc. viso šalies miškų ploto.
Tokiame mažame plote atliekant kirtimus pavasarį neigiamas poveikis gyvajai gamtai būtų minimalus, tačiau būtų užtikrintas nepertraukiamas medienos tiekimas pramonei. Jai tai leistų išgyventi šį draudimų laikotarpį. Tokiam sprendimui pritarė ir Nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų koalicija, kuriai priklauso Lietuvos gamtos fondas, Lietuvos ornitologų draugija ir kitos gamtosauginės organizacijos.